Kvotų sistema įvesta ES pieno gamybai smarkiai viršijant paklausą, taip tikėtasi išspręsti struktūrinio pertekliaus problemą.
Paskesnėmis ES bendros žemės ūkio politikos reformomis padidintas sektoriaus orientavimasis į rinkos poreikius ir drauge nustatyta kryptingesnių priemonių, kuriomis pradėti remti gamintojai, įsikūrę pažeidžiamose vietovėse, kur gamybos išlaidos yra didesnės.
Siekiant suteikti ES gamintojams daugiau lankstumo reaguoti į augančią paklausą, visų pirma pasaulinėje rinkoje, 2003 m. buvo pirmą kartą priimtas sprendimas dėl galutinio kvotų panaikinimo termino. 2008 m. šis sprendimas patvirtintas keliomis priemonėmis, skirtomis poveikiui sušvelninti.
Net taikant kvotas per pastaruosius penkerius metus ES eksportuojamo pieno kiekis padidėjo 45 proc., o vertė – 95 proc.
Prieš panaikinant kvotų sistemą už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas ES Komisijos narys narys Philas Hoganas sakė:
„Pieno kvotų sistemos panaikinimas Sąjungai yra ir iššūkis, ir galimybė. Iššūkis dėl to, kad visa pieninių galvijų augintojų karta turės dirbti visiškai naujomis sąlygomis ir, be abejo, jų padėtis priklausys nuo kintančių aplinkybių.
Tačiau tai puiki ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybė. Pieno sektorių perorientavus į pridėtinės vertės produktų ir į funkcinio maisto sudedamųjų dalių gamybą, jis gali tapti ES ekonomikos varomąja jėga.
Pažeidžiamesnėse vietovėse, kurioms kvotų sistemos panaikinimas galėtų kelti pavojų, bus galima naudotis įvairiomis subsidiarumo principu grindžiamomis kaimo plėtros priemonėmis.“
