Dabar populiaru
Publikuota: 2017 gegužės 25d. 12:21

Galvos skausmas ūkininkams – balomis virstantys laukai

Žemdirbių laukuose telkšančios balos, susidarančios byrant prieš pusšimtį metų įrengtai melioracijos sistemai, tampa sunkiai įveikiama kliūtimi
Rinkosaikste.lt nuotr. / Žemdirbių laukuose telkšančios balos, susidarančios byrant prieš pusšimtį metų įrengtai melioracijos sistemai, tampa sunkiai įveikiama kliūtimi

Žemdirbių laukuose telkšančios balos, susidarančios byrant prieš pusšimtį metų įrengtai melioracijos sistemai, tampa sunkiai įveikiama kliūtimi. Negalėdami įvažiuoti su technika ūkininkai patiria nemažus nuostolius ir yra priversti suktis, kaip kas išmano. Nors melioracijos vamzdžiai – valstybės turtas, jų tvarkymui skiriamos tik simbolinės lėšos.

Kėdainių rajone galima pastebėti keistų anomalijų – ūkininkų dirbamuose laukuose, ypač žemesnėse vietose, telkšo didžiuliai, nedidelius ežeriukus primenantys vandens telkiniai. Kuo toliau, tuo labiau užsemti žemės plotai plečiasi, nes prieš penkis dešimtmečius, gūdžiu sovietmečiu įrengti melioracijos vamzdžiai – beviltiškai pasenę. Juos reikia kapitaliai remontuoti, keisti naujais, tačiau tam valstybė neskiria pakankamai lėšų. O valstybei priklausančių požeminių vandens latakų tvarkymu tenka rūpintis patiems ūkininkams, investuoti nemažas pinigų sumas.

Kėdainių rajone ūkininkaujantis Donatas Samukėnas tikina – čia kaltas ne tik laikas, negailestingai ardantis sovietines sistemas, bet ir žemės reforma.

„Melioracijos problema jau nuo senų laikų ūkininkams kelia daugiau rūpesčių nei džiaugsmo. Melioracija buvo efektyvi tik tuomet, kai visa žemė buvo vienose rankose, tačiau kai buvo atkurta žemės nuosavybė, visa drenažo sistema buvo padalyta. Taigi smulkios po žeme įrengtos melioracijos sistemos atiteko žemės savininkams, o už stambesnes sistemas, tokias kaip vandens rinktuvai, grioviai ir pylimai, liko atsakinga valstybė. Deja, šiandien priklausančių įrenginių priežiūrai valstybė lėšų skiria vis mažiau. Net jei mes, ūkininkai, ir investuojame į drenažo sistemos tvarkymą savo žemės valdose, neretai pastangos nueina veltui, o kai kada net ir žalos daugiau padaroma. Kasmet dėl sugedusių sistemų yra patiriama nuostolių – lieka nepasėti plotai arba užėjus liūtims sumirksta“, – sako Šėtos seniūnijos ūkininkas D.Samukėnas.

Visos Lietuvos problema

Pasak ūkininko, sovietmečiu visa Lietuva buvo nusausinta, nes į mus žiūrėta kaip į žemės ūkio kraštą. Pagal procentinį nudrenavimą Lietuva yra viena labiausiai nusausintų valstybių. Tačiau prieš 30–50 metų per šalį persiritusi galinga melioracijos banga šiandien atneša daug rūpesčių.

Kaip sako ūkininkas, melioracija – ne tik Kėdainių rajono ar jo ūkio bėda, ši problema aktuali visos Lietuvos ūkininkams.

„Ši žiema buvo drėgna, pavasaris taip pat vėsus ir lietingas, nenuostabu, jog melioracijos problemos šiemet kaip niekad bado akis, nes yra vandens perteklius. Dažniausiai melioracijos problema iškyla pavasarį, kai sniegas nutirpsta, o įšalas dar nedingsta, todėl vanduo negali prasigerti gilyn, o jis turi nusileisti į dviejų ar pusantro metro gylį. Tam reikia daug laiko.

Kita vertus, jei anksčiau sulaukdavome lietaus, tai vėliau kaitindavo saulė, vėl lietus ir vėl saulė; būdavo žiema, pavasaris, vasara, o dabar mes turime tik žiemą ir vasarą. Atėjo laikas, kada sulaukėme arba didelių liūčių, arba kaitros, todėl natūralu, kad vanduo nespėja nueiti iki drenažo ir žemės paviršiuje pasidaro tokia košė arba tokios balos, kad su technika nė neįvažiuosi“, – sako D.Samukėnas.

Ūkininkas pastebi, jog jo turimi laukai, laimei, yra gana tvarkingi, todėl tokių nuostolių, kokius patiria, pavyzdžiui, kitų savivaldybių ūkininkai, jam netenka, tačiau su melioracijos problema vis tiek kasmet neišvengiamai susiduria.

Patiria nuostolius

250 hektarų plote kartu su tėvu dirbantis ūkininkas sako, jog dėl melioracijos problemų laukai neretai lieka užleisti.

„Visada turėjau laukų, kurių negalėdavome tinkamai išdirbti dėl juose telkšančių balų. Tačiau, sulaukus sausesnio sezono, norisi išdirbti visą lauką. Deja, per tą laiką, kol laukas nebūna dirbamas, paprastai ten priauga visokių medžių, krūmų, todėl tenka juos išdraskyti. Atlikus tokius darbus, atrodo, kaip ir viskas gerai, tačiau tuomet drenažas jau būna pažeistas dėl prieš tai priaugusių augalų, dažnai jį sugadina asiūklių šaknys. Kita vertus, melioracijos sistemą galima pažeisti mechaniškai – kai kur drenažas yra įrengtas vos metro gylyje, todėl nuolat važinėjant su sunkia technika, vėliau pasekmės taip pat gali būti matomos.

Kėdainių rajone ūkininkaujantis Donatas Samukėnas tikina – čia kaltas ne tik laikas, negailestingai ardantis sovietines sistemas, bet ir žemės reforma.

Pavasarį prasidėjus žemės ūkio darbams išvažiavome tręšti žieminį rapsą, tačiau grįžome nieko nepešę – įvažiuoji į technologinę vėžę ir klimpsti, įvažiuoji į kitą – ir vėl klimpsti“, – pasakoja ūkininkas ir priduria, jog šiemet pusė hektaro rapso nuėjo veltui.

„Tai nei daug, nei mažai, tačiau apskaičiavus sėklą, trąšas, savo ir kitų laukų išmindymą, supranti, kad nuostolis patirtas nemažas, todėl visada tikiesi ir stengiesi, kad likę hektarai atpirktų to pushektario nuostolius. Kitu atveju, dėl melioracijos problemų lauktų visiškas bankrotas, nes visos investicijos paprasčiausiai lieka bevaisės“, – sako D.Samukėnas.

Tvarkosi patys

Kadangi valstybė jai priklausančiais tinklais per daug nesirūpina, nerenovuoja ir bene kasmet skiria vis mažiau lėšų, pasitikėjimo teise šią žemę ir įrenginius valdo savivaldybės. Vandens rinktuvai ir pagrindiniai melioracijos grioviai yra būtent šių institucijų žinioje, tačiau, neapsikentę ir savivaldybių abejingumu, ūkininkai tvarkosi patys.

„Deja, dėl to kartais susiduriame su kita problema – dėl didelio noro susitvarkyti ūkininkai kartais viską tik pagadina, nes, sutvarkius vieną vietą, dvigubai daugiau žalos padaroma kitoje“, – sako D.Samukėnas, pridurdamas, jog patys tokių darbų stengiasi nesiimti ir samdo šią sritį išmanančius specialistus.

„Paprastai patys samdome įmonę, kuri atlieka drenažo tvarkymo darbus, tačiau vėlgi tai pareikalauja nemažai investicijų. Per metus mažiausiai du kartus tenka kviesti specialistus ir tvarkyti drenažo problemas. Kelių valandų darbas pareikalauja apytiksliai 200 eurų. Tai dar gerai, jei pats visas gedimo vietas surandu. O jei reikėtų sutvarkyti dvidešimties hektarų plotą, o ne pushektarį? Darbai užtruktų apie savaitę, paskaičiuokite patys, kiek investicijų tuomet pareikalautų“, – sako ūkininkas.

D.Samukėnas pastebi, jei anksčiau būdavo taip, kad ūkininkas ranka numodavo neva „ai, kažkada sutvarkysim“, tai dabar nė klausimas nekyla tvarkyti ar ne. Imi ir tvarkai, nes žinai, kad kitu atveju bus patiriami dideli nuostoliai.

Asociacijų kūrimas – ne išeitis

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Virmantas Ivanauskas teigė, jog melioracijos klausimas kasmet darosi vis opesnis, o ir ateityje, tikėtina, situacija tik blogės.

„Šie metai, žinoma, sudėtingi, kadangi melioracijos tinklams yra apie penkiasdešimt metų, jie susidėvėję ir kasmet vis naujai kur nors išlenda tai vienos, tai kitos problemos. Ir nors ūkininkai patys visais įmanomais būdais bando tvarkyti melioracijos problemas, kasmet su jomis neišvengiamai susiduria. Trumpai tariant, melioracijos problema vis blogėja, ir niekas jos spręsti kol kas neskuba“, – teigė V.Ivanauskas.

Prakalbus apie finansavimą, krašto Ūkininkų sąjungos vadovas užtikrino, jog situacija, švelniai tariant, yra tragiška.

„Per metus valstybė skiria apie tris šimtus tūkstančių eurų rajono melioracijos tinklų tvarkymui. Tokie pinigai visam Kėdainių rajonui yra tarsi lašas jūroje. Jie skiriami tiems, kam situacija tikrai yra visiškai prasta“, – teigė V.Ivanauskas.

Pasak pašnekovo, ūkininkai bandė kurti asociacijas, kad gautų finansavimą, bet čia vėl susidūrė su kitomis problemomis.

Geriau pagalvojus, ar tikrai būrimasis į melioracijos įrenginių naudotojų asociacijas yra rimtas? Ūkininkai raginami tai daryti, rengti projektus, pasinaudoti europiniais pinigais, dalį jų prisidėti ir taip tvarkytis melioracijos sistemas patiems. Tačiau jei iš tų pinigų pavyks sutvarkyti vos kelis šimtus hektarų, kokia iš to nauda, kai rajone iš viso yra per kelias dešimtis hektarų melioruotos dirvos.

rinkosaikste.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Verslas

„Garantuotas“ verslas nuo nulio: nuostoliai – naivuoliams, o sukčiams – komisiniai

Sportas

Sporto psichologija ir ne tik: patarimai, padėsiantys siekti pergalių ir tikslų

Gyvenimas

Unikalų aksesuarą sukūrusi R.Piekurienė: „Vyrai tvirtina, kad dabar dėl grožio jiems nereikia kentėti“

Aktualu

Antanas Mockus Kolumbijos Kongrese inauguracinės sesijos metu parodė užpakalį

24sek

Kawhi Leonardo įsigijimas: ištaisyta praeities klaida ir šansas, kurio „Raptors“ negalėjo paleisti

Aktualu

Abortas – nesibaigiantis širdies skausmas ar gyvenimą gelbstintis pasirinkimas?

Sportas

Rusą įveikęs ukrainietis pasiglemžė visus svarbiausius bokso titulus

Aktualu

Vilniuje įžūliai apiplėšta prieglauda: paleisti gyvūnai, pavogti daiktai ir pinigai

Vardai

Išskirtinis Jono Valančiūno stilius: Palangos lenktynėms pasipuošė kailinėmis šlepetėmis už 940 eurų

Sportas

Japonija pristatė 2020 metų olimpinių žaidynių talismanus „Miraitowa“ ir „Someity“

Aktualu

Valdžia neskuba įpareigoti savininkų naikinti Sosnovskio barščius

Gyvenimas

Žmonių širdis užkariauja natūralios „miegančios“ gėlės – nevysta iki 8 metų

Gazas

Pamatykite tai, ko galbūt nespėjote pastebėti „Aurum 1006 km lenktynėse“

Vardai

Princui George'ui suėjo penkeri: mielas būsimo karaliaus albumas ir nauja, nuginkluojanti šypsena

Aktualu

Ankstyvas rytas Palangos tvarkytojams: konteineriai medžiuose ir rutulių žvejyba

Vardai

Aktorė R.Dominaitytė pasibaisėjo valstybinių darželių valdžia: „Senamadiškas požiūris ir pažintys“

Gyvenimas

200 kv. metrų name – modernaus minimalizmo atspindžiai ir jokių nereikalingų daiktų

Vardai

Į „Misija Sibiras“ Kazachstane išvyko ir Lukas Pačkauskas: apie ekspediciją kurs filmą

Aktualu

Sigitas Tamkevičius: Sekmadienio Evangelija. Kur ieškoti dvasinės atgaivos?

Sportas

Žmonės, supantys sportininkus jų kelyje į aukštumas

Naujienos

Verslas

„Garantuotas“ verslas nuo nulio: nuostoliai – naivuoliams, o sukčiams – komisiniai

Sportas

Sporto psichologija ir ne tik: patarimai, padėsiantys siekti pergalių ir tikslų

Gyvenimas

Unikalų aksesuarą sukūrusi R.Piekurienė: „Vyrai tvirtina, kad dabar dėl grožio jiems nereikia kentėti“

Aktualu

Antanas Mockus Kolumbijos Kongrese inauguracinės sesijos metu parodė užpakalį

24sek

Kawhi Leonardo įsigijimas: ištaisyta praeities klaida ir šansas, kurio „Raptors“ negalėjo paleisti

Aktualu

Abortas – nesibaigiantis širdies skausmas ar gyvenimą gelbstintis pasirinkimas?

Sportas

Rusą įveikęs ukrainietis pasiglemžė visus svarbiausius bokso titulus

Aktualu

Vilniuje įžūliai apiplėšta prieglauda: paleisti gyvūnai, pavogti daiktai ir pinigai

Vardai

Išskirtinis Jono Valančiūno stilius: Palangos lenktynėms pasipuošė kailinėmis šlepetėmis už 940 eurų

Sportas

Japonija pristatė 2020 metų olimpinių žaidynių talismanus „Miraitowa“ ir „Someity“

Aktualu

Valdžia neskuba įpareigoti savininkų naikinti Sosnovskio barščius

Gyvenimas

Žmonių širdis užkariauja natūralios „miegančios“ gėlės – nevysta iki 8 metų

Gazas

Pamatykite tai, ko galbūt nespėjote pastebėti „Aurum 1006 km lenktynėse“

Vardai

Princui George'ui suėjo penkeri: mielas būsimo karaliaus albumas ir nauja, nuginkluojanti šypsena

Aktualu

Ankstyvas rytas Palangos tvarkytojams: konteineriai medžiuose ir rutulių žvejyba

Vardai

Aktorė R.Dominaitytė pasibaisėjo valstybinių darželių valdžia: „Senamadiškas požiūris ir pažintys“

Gyvenimas

200 kv. metrų name – modernaus minimalizmo atspindžiai ir jokių nereikalingų daiktų

Vardai

Į „Misija Sibiras“ Kazachstane išvyko ir Lukas Pačkauskas: apie ekspediciją kurs filmą

Aktualu

Sigitas Tamkevičius: Sekmadienio Evangelija. Kur ieškoti dvasinės atgaivos?

Sportas

Žmonės, supantys sportininkus jų kelyje į aukštumas

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Išmanus kaimas

Festivalis „Galapagai”

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką