TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Gerokai padaugėjus maru užkrėstų šernų, siūloma skatinti jų medžioklę

Šernas / 123rf.com nuotr.
Šernas / 123rf.com nuotr.
Šaltinis: BNS
2
A A

Lietuvoje toliau plinta afrikinis kiaulių maras – šią savaitę jo židinys aptiktas Jonavos rajono „Beržų komplekso“ fermoje, ir tai didžiausia iki šiol nuo viruso nukentėjusi bendrovė. Tačiau liga plinta ir gamtoje – per pusmetį šalies miškuose rasta kur kas daugiau nuo maro nugaišusių šernų negu pernai per visus metus.

Siekiant sumažinti šių žvėrių populiaciją, Seime svarstoma idėja, kaip paskatinti jų medžioklę ir leisti medžiotojams sveiką šernieną parduoti, nes dabar to daryti negalima.

„Sunerimti reikėtų, nes maras plinta, užima naujas teritorijas ir tai dar viena signalas medžiotojams mažinti šernų populiaciją“, – BNS sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika.

Pasak jo, valstybė turi tinkamas kovos su maru priemones, tačiau gyventojams reikia teikti daugiau informacijos ir didinti jų sąmoningumą. Politikas apgailestauja, kad medžiotojų neskatina finansinė parama už sumedžiotus šernus – už nušautą daugiau nei vienerių metų šernę patelę mokama 50 eurų kompensacija, o vyresnę kaip 2 metų – 100 eurų.

„Bet medžiotojai jų nemedžioja. Iš vienos pusės nemedžioja dėl to, kad ten, kur nustatyta maro zona, jie šerną turi tam tikrą laiką laikyti, kol ištiriama, ar jis sveikas, išvežti negalima. Įsivaizduokite, kokio dydžio šaldiklių, šaldytuvų reikia. O kitas dalykas – nenoras medžioti. Jiems mėsos arba užtenka, arba sako medžiojantys ne dėl mėsos, o pramogaudami“, – BNS sakė K.Mažeika.

Parlamentaro teigimu, leidimas medžiotojams šernieną parduoti skatintų juos medžioti.

„Pataisa jau suderinta su Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, norime, kad rudenį Seime būtų paleista, tik suderiname su kalbininkais ir ji bus registruota“, – pranešė K.Mažeika.

Tačiau Veterinarijos tarnybos Anykščių skyriaus viršininkas Dainius Žiogelis abejojo, ar tai išspręs problemą: „Medžiotojai labai sėkmingai susitvarko su ta mėsa patys, amžinai jiems jos neužtenka“.

Jis aiškina, kad šiemet jau randama nuo maro išgaišusių šernų šeimų – tai lėmė, jog plečiasi ligos užkrato teritorija. Jis pranešė, kad rajone, kuris yra penktas pagal šernų gausą, šiemet jau rasti 304 maru sirgę žvėrys.

„Praėjusią savaitę vienoje vietoje radome 31 šerną“, – teigė jis ir prognozavo, kad po savaitės ar mėnesio maras išplis ir paskutinėje iš dešimties rajono seniūnijų.

„Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr./Šernas
„Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr./Šernas

Nuo sausio iki liepos 12-osios visoje Lietuvoje paimta 663 nugaišusių šernų mėginių, iš jų 532 atvejais nustatytas maras. Per visus 2016 metus tokių buvo atitinkamai 700 ir 379.

Pernai beveik 570 šernų gaišenas radusiems gyventojams išmokėta apie 17 tūkst. eurų premijų – už vieną mokama 30 eurų išmoka. Šiemet daugiausia šernų su maro požymiais aptikta Anykščių ir Biržų rajonuose, o pernai – Anykščių ir Kauno rajonuose.

„Nugaišusius reikia kuo greičiau išimti iš gamtos, nes šernai yra visaėdžiai – radę nudvėsusį kitą šerną, jį suėda ir patys užsikrečia maru“, – aiškino K.Mažeika.

Aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas sako, kad užkratą platinti padeda neapgalvoti medžioklės būdai: „Buvo klaidelių padaryta... Gal reikėtų persvarstyti dėl variminių medžioklių. Kaip tik tada, kai yra vaikomi, baidomi, žvėrys išsklaido po didesnę teritoriją ir išsklaidomas tas maro židinys, jeigu jis yra“.

„Valstietė“ Virginija Vingrienė sako, kad reikia grįžti prie šernų šėrimo praktikos.

Veterinarijos tarnybos Anykščių skyriaus viršininkas irgi sako, kad reikia reguliuoti šernų populiaciją.

„Mes jau kelis metus kalbame, kad šernų per daug, bet medžiotojai nusispjauna – nemedžioja. Šaudo tik tie, kurie mato marą, ypač Vilniaus medžiotojai, kai bėda duria į užpakalį, kol maro nėra per 5-10 km“, – BNS sakė D.Žiogelis.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė sako, kad reikia grįžti prie šernų šėrimo praktikos.

„Kai jie šeriami, jei maždaug toje pačioje vietoje būna, kur pašaras, o ne vaikšto po miškus – laikysis lokaliai ir nenešios užkrato“, – BNS teigė ji.

Kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką