Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 2d. 15:58

Javapjūtės rezultatai nedžiugina nei kiekybe, nei kokybe

Derlius dėl sausros neabejotinai bus mažesnis
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr. / Derlius dėl sausros neabejotinai bus mažesnis

Įsibėgėjus javų kūlimo darbams, su nerimu stebimi ir pirmieji derliaus rezultatai. Deja, šiemet žemdirbių jie nedžiugina. Dėl pavasarinių šalnų, o vėliau žemę perdžiovinusios beprotiškos kaitros bei per patį javų nokimą prapliupusio lietaus grūdai susitraukė – derlius prognozuojamas gerokai menkesnis, tad tiek grūdų augintojų, tiek ir jų supirkėjų situacija šiemet prasta kaip niekad.

Pavyzdžiui, prieš ketverius metus, 2015-aisiais, grūdų augintojai kūlė vidutiniškai po 6 521 tonos grūdų iš ha, o šiemet Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas prognozuoja kone pusantros tonos iš ha mažesnį derlių – tik 5 100 tonos. Tiesa, gamta ūkininkus skriaudžia jau ne pirmus metus, tačiau praėję metai, kad ir kokie prasti buvo, vis tiek buvo geresni nei šiemetiniai – iš ha kulta po 5 800 tonos. Vadinasi, šiemet, lyginant net su pernykščiais metais, grūdininkai dar labiau riečiami į ožio ragą. Jau akivaizdu, kad, matyt, nuostoliai neišvengiami.

Kėdainių ūkininkų sąjungos (KŪS) pirmininkas Virmantas Ivanauskas viliasi, kad galbūt žemdirbiams vis tik javapjūtės rezultatai nebus katastrofiški, tačiau ūkininkas Aurimas Snarskis jau pripažįsta, kad, baigus kūlimo darbus, situacija veikiausiai gali būti gerokai prastesnė nei pernai. Kad šiais metais derlius trečdaliu mažesnis, pažymi ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Vytautas Ruzgas.

Pritrūko trijų savaičių

rinkosaikste.lt nuotr./Virmantas Ivanauskas
rinkosaikste.lt nuotr./Virmantas Ivanauskas

Žinomas Kėdainių krašto ūkininkas Aurimas Snarskis sako, kad jo valdomuose plotuose pasėlių derliaus pavasario šalnos nepaveikė, tačiau balandžio mėnesį prasidėjusi ir kone du mėnesius besitęsusi sausra neigiamos įtakos tikrai turėjo.

„Pagal laiką dabar turėtų būti kuliami rapsai, o mes jau baigiame kulti kviečius. Vizualiai kviečiai užaugę, bet grūdas sutrauktas, išdžiūvęs, neturintis sveiko svorio. Visi kokybės parametrai labai prasti. Grūdas nespėjęs iki galo užaugti, subręsti, o jau sudžiūvęs. Per patį javų nokimą daug žalos padarė sausra. Tie paskutiniai karščiai nesunokusį grūdą visai sutraukė“, – teigė A.Snarskis.

Pasak ūkininko, šiemet nedžiugina ne tik grūdų kokybė, bet ir kiekybė.

„Jeigu anksčiau prikuldavom apie 8 tonas, tai dabar tik apie 5. Situacija tikrai nedžiugina.

Atrodo, daryta, stengtasi, rodės, kad gražūs pasėliai, kviečiai, bet vasarą lietaus trūkumas sugadino visą darbą“, – apgailestavo A.Snarskis.

Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Derlius dėl sausros neabejotinai bus mažesnis
Alvydo Januševičiaus / 15min nuotr./Derlius dėl sausros neabejotinai bus mažesnis

Žemdirbystės instituto vyr. mokslo darbuotojas doc. dr. Vytautas Ruzgas taip pat teigia, jog labai permainingi ir ekstremalūs orai javams padarė labai daug žalos.

„Pas mus derlius trečdaliu mažesnis, negu būdavo. Sausas buvo pavasaris, vasara – augalams pritrūko apie 3 savaičių normalaus augimo, – pažymėjo mokslininkas. – Šie metai augalams – nesibaigiančio streso laikotarpis.“

Bent šiokio tokio optimizmo bando neprarasti tik KŪS pirmininkas Virmantas Ivanauskas: „Derlius nedžiugina ir manau, kad nedžiugins. Jau pernai metai buvo prasti, tad ūkininkai viliasi, kad šiemet gal bus bent šiek tiek geriau nei pernai. Nors dar sunku pasakyti, kol darbai nėra baigti.“

A.Snarskis taip pat atkreipia dėmesį, jog šiųmetė situacija ne tik pasaulio mastu, bet netgi ir visoje Lietuvoje nėra tokia prasta – viskas priklauso nuo regionų.

„Tikrai bendraujame su ūkininkais ir matome, kad yra regionų, kurie lietaus gavo tada, kada reikėjo. Netgi ir už penkiasdešimties kilometrų, pavyzdžiui, Baisiogaloje, Raseiniuose. O Kėdainių pusėje labai laukto lietaus taip ir nebuvo, kada reikėjo. Žiūri į debesį, o jis praeina vienu arba kitu šonu, – kalbėjo ūkininkas. – Mes, esantys Kalnaberžės, Surviliškio pusėje, tikrai nukentėjome. Matome, kiek kaimynai kulia, kiek patys prikuliam.“

Bėda po vieną nevaikšto

Prastas javų derlius ne vienam ūkininkui padarys nemenkos žalos. Tačiau, kaip sakė V.Ivanauskas, kol darbai nėra iki galo baigti, apie nuostolius kalbėti dar anksti.

rinkosaikste.lt nuotr./Kėdainių krašto ūkininkas Aurimas Snarskis
rinkosaikste.lt nuotr./Kėdainių krašto ūkininkas Aurimas Snarskis

„Kai pašneki su kolegomis – prastai, bet žalos vertinti šiandien dar nesiimčiau – viskas paaiškės šiek tiek vėliau, kai bus iškulta didesnė dalis javų“, – kalbėjo sąjungos pirmininkas.

A.Snarskio teigimu, kiek įmanoma, stengiamasi prisitaikyti prie oro sąlygų, bet gamtos nepakeisi.

„Žodžiu, šiųmetinis darbas yra daugiau darbas dėl darbo – ką įdėjom, duok Dieve, atsiimsim tuos pinigus, o pelnų tikėtis neverta. Prikulsim daugiau, negu pasėjom, į minusą neturėtume išeiti“, – vylėsi ūkininkas.

Jis taip pat pridūrė, jog bėda po vieną nevaikšto ir šiųmetė problema yra dar ir ta, jog, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo grūdų supirkimo kainos. Taip nutiko dėl pasaulinio grūdų supirkimo kainų kritimo.

„Pernai bent supirkimo kainos buvo patrauklesnės, o šiais metais ir jos sumažėjo – už toną gausim 30 eurų mažiau. Taigi mažiau tonų ir mažesnės supirkimo kainos. Kai baigsime darbus iki galo, tada žiūrėsime, koks rezultatas, ir skaičiuosime. Tačiau gali būti, kad išeis netgi prasčiau nei pernai“, – apmaudo neslėpė A.Snarskis.

Nors situacija su javų užderėjimu nėra džiuginanti, tačiau LAMMC mokslininkas nelinkęs situacijos vertinti labai dramatiškai.

„Ūkininkai augina ne vien javus. Javams vėlyvi lietūs pagelbėjo mažai, daugiau vasariniams kviečiams, daugiametėms žolėms, cukriniams runkeliams, bulvėms. Tai taip pat pinigai“, – pastebi doc. dr. V.Ruzgas.

Prisitaikyti sudėtinga

Pašnekovų paklausus, ar įmanoma kaip nors prisitaikyti prie nuolat kintančių oro sąlygų, visi teigė, jog tai nėra taip paprasta.

„Kai vienais metais labai šlapia, kitais – labai sausa, nėra lengva prisitaikyti. Bet ūkininkai bando įvairius būdus. Vienas iš moderniausių – išmanioji melioracija. Ji laukuose reguliuoja vandens lygį. Pavyzdžiui, tokiais metais kaip šie vandenį laukuose reikia palaikyti, o drėgnais metais, kaip, tarkim, 2017-ieji, reikėtų jį nuleisti. Daugiau investavus, netgi telefonu tai būtų galima valdyti, – apie prisitaikymą prie gamtinių sąlygų pasakojo V.Ivanauskas. – Tačiau tai yra ateities projektai.

Anksčiau kalbėjome, kad reikia tik melioracijos, o dabar jau pradedama kalbėti ir apie išmaniąją melioraciją. Taip pat mokslininkai bando išradinėti įvairių veislių, kad tas augalas kuo daugiau atlaikytų nepalankių oro sąlygų. Tačiau akivaizdu, kad metai iš metų orai sausėja.“

Ūkininkas A.Snarskis pesimistiškiau nusiteikęs ir mano, jog javų auginimo sritis nėra ta, kurioje galima būtų prisitaikyti prie neprognozuojamų oro sąlygų.

„Nemanau, kad atsipirktų augalininkystės ūkyje kažkokių modernių technologijų – drėkinimo, laistymo – įdiegimas – ne tos kultūros“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pasak doc. dr. V.Ruzgo, kadangi orai pasidarė labai įvairūs, prisitaikyti nelengva.

„Visi kalbėdavo apie orų šiltėjimą. Dabar sako aptakiau – klimatas keičiasi. Ir iš tikrųjų, kaip sako klimato specialistai, nebėra tų klasikinių sistemingų orų kaitos, kai šiaurėje visada šalta, o pietuose šilta. Ciklonai ir anticiklonai keliaudavo pagal jų daugiametę tvarką. Dabar jų judėjimus kartais sunku paaiškinti. Dėl to sinoptikams sunku prognozuoti, nes ne visada tinka senieji algoritmai. O mes sakome – nebeatspėja orų, – teigia mokslininkas. – Javai kilę iš sausų kraštų, bet ten gaunamas 3–4 t iš ha derlius. Anksčiau išrastos ar sausroms atsparios mūsų sukurtos veislės ūkininkų derlingumu netenkins, todėl selekcininkai per daugelį metų sukūrė Vakarų Europos javų tipą.

Javai derlingi, gal kiek mažiau baltymingi, bet jiems reikia šiltų žiemų ir drėgnų vasarų. Kaip Anglijoje. O 10 tonų iš ha nieko nestebina jau ir Lietuvoje.“

Sistema iki galo nesutvarkyta

Stebint iš šalies ir skaitant kitų šalių rezultatus, situacija tiek kaimyninėse, tiek kitose Europos šalyse nėra prasta. Tai patvirtina ir KŪS pirmininkas.

„Mūsų didelė kaimynė Rusija labai gerai prikūlė. Pačioje Europoje – Prancūzijoje, Vokietijoje – derlius taip pat nelabai nukentėjo nuo sausros, latviai išvis nenukentėjo, estai nedaug – įvairiai. Vertinant Europos lygiu, derlius yra didesnis nei pernai, tik Lietuva, lyginant su kitomis šalimis, labai nuskriausta“, – situaciją apibendrino V.Ivanauskas.

Tuo metu LAMMC mokslininkas neskuba tikėti gerais Rusijos rezultatais. Jis teigė specialios analizės dėl javų derliaus Europoje bei kaimyninėse šalyse nedaręs, bet, jo žiniomis, ten karščiai taip pat karaliavo ilgai.

„Girdime pareiškimų iš Rusijos, kad ten labai geri derliai, bet reikia dar kokį mėnesį lukterėti – tai gali būti ir savigyra, kas rytų kaimynams nesvetima“, – pastebėjo doc. dr. V.Ruzgas.

rinkosaikste.lt nuotr./Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Vytautas Ruzgas
rinkosaikste.lt nuotr./Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Vytautas Ruzgas

Pasidomėjus apie apsisaugojimą nuo nenumatytų gamtos atvejų, A.Snarskis teigė apdraudęs savo ūkį, bet ne nuo sausros.

„Bandė šiemet drausti nuo sausros, bet per mažai yra metereologinių stotelių. Ir jeigu Dot­nuvoje palytų, tai sausros nebūtų, arba atvirkščiai. Tarkim, už dešimties kilometrų prilis, kur yra meteorologinė stotelė, o už dešimt – ne, ir skaitysis, kad ne sausra. Nėra iki galo sutvarkyta šita sistema ir tai – didelė problema“, – paaiškino ūkininkas.

O mokslininkas įsitikinęs, kad visas tvarkas reikia tobulinti – toks jau gyvenimas.

„Sakydavo – geras gaspadorius visada turi atsargų, kad pirmas ekonominis smūgis dar nepatiestų. Stichinės nelaimės, sunkmečiai mūsų platumose paprastai kasmet nesikartoja. Per pastarąjį dešimtmetį kviečiai nuo žiemos nukentėjo 3 kartus. Reiškia, 7 metai nebuvo kritiniai, nors šalčiai buvo dvejus metus iš eilės – 2010 ir 2011.

Draudimas nuo nelaimių kažkiek gelbėja, bet jeigu nuo nelaimių nukentės daug kas – kaip tada bus? Bet aš ne draudimo ekspertas“, – į diskusijas apie draudimus veltis nenorėjo doc. dr. V. Ruzgas.

Kalbant apie tinkamas augalų veisles, atkreipia dėmesį, jog, jeigu nepasiseka su derliumi, pirmiausia apkaltinama augalų veislė.

„Juk daugelis neprisipažins, kad ne laiku sėjo, neparuošė pagal agrotechnikos reikalavimus dirvų, ne laiku nupjovė ir panašiai – ypač jei klausia viršininkas, – pusiau juokais, pusiau rimtai kalbėjo LAMMC mokslininkas. – Aišku, jeigu sėjo nežiemkentišką veislę, tikėjosi vakarietiško derliaus – o čia atkeliavo šalčiai, tai veislės atsparumas lemia daug.“

Anksčiau Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) yra pranešusi, jog stichinė sausra turės didelės įtakos ne tik žemdirbių pajamoms, bet ir šalies ekonomikai, eksportui.

Užsitęsus sausrai, vasarinių pasėlių derlius, manoma, sumažės apie 40 proc., kviečių, rugių – apie 54 proc., rapsų – apie 66 proc., grikių – 52 proc.

rinkosaikste.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Video

08:29
03:24
00:51

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką