Veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius teigia, jog taip pat siekiama, kad Ignalinos, Rokiškio, Anykščių ir Švenčionių rajonai gautų atlaidžiau vertinamos – antrosios – zonos statusą.
„Ekonominiu atžvilgiu yra labai svarbu, nes visoje Lietuvoje gauna apie 3 litus už gyvo svorio kilogramą kiaulienos, o toje zonoje – apie 2,7 lito. Žinoma, mes kreipėmės į Europos Komisiją, kad padengtų tą kainų skirtumą, ir Komisija tai žada“, – BNS Berlyne sakė J.Milius.
Anot jo, šiuo metu trečiojoje zonoje esantys „Cestos“ ir Naujasodžio agrofirmos kiaulių kompleksai, kuriuose auginama apie 60 tūkst. kiaulių, negali jų išvežti į kitas šalis.
„Reikia, kad pereitų į antrą zoną visa ta pusė – Ignalina, Rokiškis, dalis Anykščių, Švenčionys, tas kampas, kuris įeina į trečią zoną. Ten yra apribojimai. Jeigu jie pereitų į antrą zoną, padaugėtų tyrimų, tačiau praktiškai mes galėtume vežti į visą Europą kiaules“, – aiškino J.Milius.
Sieks įtikinti, kad nebeplis
Pasak jo, sprendimus EK turėtų priimti artimiausiu metu, o Komisiją įtikino Lietuvos argumentai, kad maras nebeturėtų plisti, nes mažuose ūkiuose kiaulės buvo išskerstos.
„Pateikti argumentai įtikino, mes visada su Komisija diskutuojame tuo klausimu. Aš manau, kad mes įrodysime (kad saugu – BNS). Aišku, truputį trumpas laikais, kai mažuose ūkiuose išnaikinome kiaules tik gruodį“, – sakė J.Milius.
Pernai dėl maro užkrato bendrovės „Idavang“ Rupinskų komplekse Ignalinos rajone sunaikinta 19,2 tūkst. kiaulių.
Trečiajai apsauginei zonai, kuriai taikomi griežčiausi apribojimai, šiuo metu priklauso Anykščių, Ignalinos, Kupiškio (Skapiškio ir Šimonių seniūnijos), Molėtų, Rokiškio, Švenčionių, Utenos ir Zarasų rajonai bei Visaginas. Šioje zonoje gyventojai negali laikyti kiaulių, o joje pagaminti kiaulienos produktai negali būti parduodami užsienio rinkoje.
Užpernai vasarą marą nustačius Baltarusijoje, pernai metų pradžioje jis išplito Lietuvoje ir Lenkijoje, birželį – Latvijoje, o rugsėjį – Estijoje.
