„Norime nuimti apribojimus, kadangi apsauginėje zonoje apie 60 tūkst. kiaulių laikoma pramoniniuose kompleksuose, kur augintojai juos jaučia, taip pat – kainų ribojimą ir negali išvežti į Europos Sąjungos šalis. Ne tik gyvų kiaulių, bet ir mėsos“, – LRT radijui pirmadienį sakė J.Milius, kuris dalyvauja dvi dienas Briuselyje vyksiančiame Europos Sąjungos Tarybos Vyriausiųjų veterinarijos pareigūnų darbo grupės posėdyje.
J.Milius pripažino, kad padėties kol kas nėra pavykę stabilizuoti.
„Kad padėtis stabilizavosi, mes tikrai negalime to pasakyti. Dėl gyventojų laikomų mažų ūkių po 2, 3, 4 kiaules – yra apie 40 tūkst. mažų laikytojų. Kaip biosaugos priemones užtikrinti, kadangi tai yra pagrindinė grandis afrikiniam kiaulių marui patekti į didžiuosius kompleksus, – mums šis klausimas yra labai aktualus“, – sakė J.Milius.
Siekiama, kad Europos Komisija kompensuotų kiaulienos kainų skirtumą kompleksams, esantiems griežčiausiai vertinamoje – trečiojoje apsauginėje maro zonoje, taip pat kad Ignalinos, Rokiškio, Anykščių ir Švenčionių rajonai gautų atlaidžiau vertinamos – antrosios – zonos statusą.
Dabar trečiojoje zonoje esantys „Cestos“ ir Naujasodžio agrofirmos kiaulių kompleksai, kuriuose auginama apie 60 tūkst. kiaulių, negali jų išvežti į kitas šalis.
Pernai dėl maro užkrato Danijos bendrovės „Idavang“ Rupinskų komplekse Ignalinos rajone sunaikinta 19,2 tūkst. kiaulių.
Užpernai vasarą marą nustačius Baltarusijoje, pernai jis išplito Lietuvoje ir Lenkijoje, vėliau – Latvijoje ir Estijoje.
