Pasak jo, Ukrainos eksportui būtų galima naudoti anksčiau trąšų krovai naudotą Klaipėdos uosto infrastruktūrą.
„Gerai yra tai, kad didžioji dalis infrastruktūros gali būti naudojama ta, kuri buvo naudojama trąšoms perkrauti, nes tai yra tas pats birusis krovinys. Dėl to mes čia nematome konflikto tarp Lietuvos būsimo derliaus ir Ukrainos“, – antradienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė K.Navickas.
„Uostas pasirengęs ir uostui naudinga tokį krovinį turėti. Bėda yra (krovinių – BNS) atgabenimas sausumos transportu. Dėl to mes kalbamės ir kalbėsimės (...), kaip išspręsti tą klausimą dėl krovinių judėjimo į Lietuvą“, – pridūrė ministras.
Žemės ūkio ministro teigimu, netrukus vyksiančio bandomojo reiso iš Ukrainos į Lietuvą apimtis – 2 tūkst. tonų. Kada pajudės krovinys, pasak K.Navicko, turėtų būti patikslinta po Ukrainos žemės ūkio ministro ir Lietuvos susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio susitikimo.
K.Navicko teigimu, svarstoma, kad dalis iš Ukrainos į Lietuvą atvyksiančių vagonų galėtų būti panaudota trąšų transportavimui į Ukrainą.
„Dalis Lietuvos gaminamų trąšų, tos pačios „Achemos“ arba „Lifosos“ keliavo į Ukrainą. Kai kurie sąstatai, kai galvojame apie logistiką, taip pat galvojame apie dalį konteinerių arba dalį vagonų, kad jie galėtų būti išnaudoti transportuoti trąšas į Ukrainą“, – teigė K.Navickas.
„Prieš karą uoste (Klaipėdos – BNS) buvo, jeigu neklystų, buvo gal 60 tūkstančių tonų trąšų, skirtų Ukrainai, ir paskui jos buvo sustojusios“, – pridūrė ministras.
K.Navickas negalėjo atsakyti, per kurį Klaipėdos uosto terminalą būtų kraunami grūdai iš Ukrainos.
Spėjama, kad tai galėtų būti Birių krovinių terminalas, anksčiau krovęs „Belaruskalij“ trąšas – vasarį jų tranzitas per Lietuvą nutrauktas, nes sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ pripažinta neatitinkančia šalies saugumo interesų.
Pagrindinis bendrovės akcininkas Igoris Udovickis pernai BNS sakė, kad sustojus trąšų tranzitui įmonė būtų perorientuota krauti grūdus. Šiuo metu įmonės terminalas neveikia, jo darbuotojai atleidžiami.
