Dabar populiaru
Publikuota: 2018 liepos 11d. 13:41

Kaimiškų pieno produktų gamintojams – KPP parama

Pieno produktai
Projekto partnerio nuotr. / Pieno produktai

Siekiant sukurti aukštesnės pridėtinės vertės produktą, ūkininkai ir žemės ūkio įmonės neturėtų būti tik žaliavų tiekėjai. Tiems, kurie užsiima žemės ūkio produktų perdirbimu, pravartu būtų pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritimi „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Paraiškos renkamos nuo šių metų birželio 1 d. iki liepos 31 d.

Įsigijo pieno gamybos įrangos

Nuošaliame Kalvarijos savivaldybės Sūsninkų kaime įsikūrusi pieno perdirbimo įmonė, priklausanti žemės ūkio bendrovei (ŽŪB) „Šaltekšnis“, jau išnaudojo tokią galimybę ir kitus drąsina rengti projektus ir prašyti paramos.

„Mes labai dėkingi už gautą paramą, jeigu ne tokia galimybė, kažin, ar būtume pasiryžę investicijoms“, – atviravo ŽŪB „Šaltekšnis“ direktorė Aldona Piepolienė.

Pieno perdirbimo įmonė įsigijo pusiau automatinę produktų pilstymo mašiną, pilstymo į butelius įrenginį, pasterizatorių su sūrių gamybos moduliu, automatinę pjaustyklę. Įgyvendinto projekto vertė – apie 36 tūkst. eurų, iš jų per 15 tūkst. eurų kompensavo KPP.

Pagal minėtos priemonės veiklos sritį paramos intensyvumas negali viršyti 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Pranašumų turi ekologiškų žemės ūkio produktų gamintojai ir pripažinti žemės ūkio kooperatyvai. Jiems paramos intensyvumas gali siekti iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Naudojasi ne pirmą kartą

„Investuodami į naują gamybos įrangą orientavomės į KPP paramą ir savo lėšas. Kadangi labai daug apyvartinių lėšų neturime, skolintis nenorėjome, todėl ir projekto vertė nėra labai didelė. Europine parama naudojamės ne pirmą kartą, ankstesnio paramos laikotarpio lėšomis esame įsigiję pasterizatorių, separatorių, pasigerinome darbo sąlygas“, – aiškino perdirbimo įmonės vadovė.

Nuo 1992 metų veikianti ŽŪB „Šaltekšnis“ yra vidutinio dydžio pieno gamybos įmonė, kurioje dirba apie pusšimtis darbuotojų. Daugiausia tai vietiniai gyventojai, specialistų atvažiuoja ir iš aplinkinių miestų.

Paprastai iš vietinių ūkininkų įmonė kas dieną superka po 13–14 tonų pieno žaliavos. Jeigu pavyksta sudaryti užsakymų didesnėms produktų pardavimo apimtims, žaliavos supirkimas padidinamas iki 20 t per dieną.

Projekto partnerio nuotr./Varškės sūriai
Projekto partnerio nuotr./Varškės sūriai

Privalumas – natūralūs produktai

Įmonėje gaminami visi pagrindiniai pieno produktai: pienas, grietinė, grietinėlė, varškė, sūriai, sviestas, pasukos, natūralus jogurtas. Panaudojamos net ir išrūgos – iš jų gaminamas į kaimišką girą panašus pieno gėrimas.

„Visi produktai gaminami natūraliai, be jokių priedų, į desertinius sūrius dedame razinų, aguonų, kitus produktus pagardiname tik natūraliais prieskoniais. Jokių augalinių riebalų, skonio stipriklių ir kitokių priedų nenaudojame. Kiekvienas gaminys turi savo pirkėją, ypač mėgstamas mūsų sviestas, kurį mušame iš grietinėlės. Apskritai visa mūsų produkcija tokia kaimiška, įmonėje vyrauja rankų darbas“, – pasakojo A.Piepolienė.

Pieno produktų gamintojai patys savo produkciją ir išvežioja užsakovams: konditerijos įmonėms, nedidelėms parduotuvės ir kt.

„Visą pieną iš karto ir perdirbame, o pagamintus produktus parduodame, nieko nesandėliuojame.

Stengiamės bendrauti su gamybininkais, nes taip žymiai lengviau parduoti savo produkciją. Konditerijos įmonės naudoja mūsų varškę, grietinę rūgpienį ir kt. Mūsų produktų užsisako ir turguose prekiaujantys žmonės. Į didelius prekybos centrus nesiveržiame – tam esame per maži“, – sakė pieno perdirbimo įmonės direktorė.

Parama statyboms ir įrangai

Paramą gali gauti juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio produktų perdirbimu ir (arba) rinkodara. Finansuojamas vaisių, uogų, daržovių bei grybų perdirbimas ir (ar) rinkodara, taip pat ir jų perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas. Remiamas ir mėsos, pieno, augalininkystės produkcijos, trečios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų ir kitų Sutarties dėl ES veikimo I priede išvardytų produktų perdirbimas ir (arba) rinkodara.

Gautą paramą galima skirti statinių statyboms, rekonstravimui ar kapitaliniam remontui, naujiems įrenginiams ir (arba) įrangai (įskaitant techniką) įsigyti.

Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 400 tūkst. eurų, o visu 2014–2020 m. laikotarpiu – iki 3 mln. eurų. Juridiniams asmenims, kurie žemės ūkio produktų perdirbimo metu pagamina galutinį produktą, nepatenkantį į Sutarties dėl ES veikimo I priedą, tačiau skirtą maistui ir (arba) pašarams, taikomos nereikšmingos valstybės pagalbos reglamento nuostatos. Tokie pareiškėjai gali gauti iki 200 tūkst. eurų vienam projektui ir iki 3 mln. eurų 2014–2020 m. laikotarpiu.

Visą informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą žemės ūkiui ir kaimui galite rasti čia: www.zum.lrv.lt ir www.ismanuskaimas.lt.

KPF ZUM logo

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką