Panevėžietis Dainius Mekas jau pasinaudojo Europos Sąjungos (ES) parama savo kaimo turizmo sodybos „Pas Rapolą“ atnaujinimui ir plėtrai ir sako, kad kaimo turizmo verslas itin imlus investicijoms.
Svečiose šalyse pamėgę ilsėtis lietuviai vis dažniau atranda ir savojo krašto turizmo galimybes. Poilsiautojai, besirenkantys kaimo turizmo paslaugas, randa ne tik ramų poilsį gamtoje, bet ir geras sąlygas pažinti savąjį istorijos ir kultūros paveldą.
Dabar investuoja, pelno laukia vėliau
Kaimo turizmo verslu susidomėjęs D. Mekas prieš šešerius metus vos pamatęs gražiame pušyne prie Nevėžio upės įsikūrusią sodybą iš karto apsisprendė ją įsigyti.
Pasak sodybos šeimininko, kaimo turizmo verslas imlus investicijoms, tačiau atsiperka negreitai, ypač jei jis plėtojamas ne tokiame turizmui patraukliame regione.
„Mūsų regione yra sąlyginai mažiau potencialių kaimo turizmo sodybų lankytojų. Daug žmonių turi kolektyvinius sodus, tėvų ar senelių sodybas kaimuose, todėl nėra didelio poreikio važiuoti į kaimo turizmo sodybas. Štai, pavyzdžiui, į Molėtus – kitokia trauka. Į šį kraštą traukia sostinės gyventojai. Tokiose vietose palankiau investuoti“, – verslo galimybes lygina D.Mekas.
Jis teigia, jog į savo verslą kol kas daugiau investuoja, nei gauna pajamų. „Įdėta daug į statybas, aplinkos kūrimą, o poilsiautojai neretai ir nuostolių pridaro, todėl nuolat reikia atnaujinti, tobulinti. Tad apie pelną kol kas nėra ko ir galvoti“, – kalbėjo panevėžietis verslininkas.
Išplėtoti kaimo turizmo paslaugas D.Mekui padėjo Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto parama, gauta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas. Paraišką pateikęs pagal supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, jis gavo maksimalią (150 tūkst. litų) paramą.
Pagal minėtą priemonę remiamos dvi veiklos sritys: pirmoji – „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“; antroji – „Turistinių stovyklų kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietovėse)“.
Pagal pirmąją veiklos sritį didžiausia galima paramos suma vienam projektui – iki 690,56 tūkst. litų, pagal antrąją parama gali siekti ne daugiau kaip 207,168 tūkst. litų.
Pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad šiųmetinėse KPP priemonės įgyvendinimo taisyklėse yra pakitimų. Vienas iš pagrindinių – į ne didesnę nei 150 tūkst. litų paramą pagal pirmąją veiklos sritį galės pretenduoti tik jau veikiančių kaimo turizmo sodybų šeimininkai. Kaimo turizmo veiklos pradžiai ši parama nebus teikiama.
Sodybos plėtrą paskatino parama
Kaimo turizmo sodybos „Pas Rapolą“ savininkas atviravo, kad būtent europinė parama jį ir paskatino imtis naujų darbų sodyboje, išplėsti paslaugas bei atsinaujinti. Be jos, prisipažįsta vyras, nebūtų pasiryžęs statyti antrojo pastato sodyboje.
Anot sodybos šeimininko, į naują medinį pastatą iš viso investuota apie pusę milijono litų. Paramos lėšų pakako naujo statinio pamatams, sienoms pastatyti, stogui uždengti. Vidaus apdailos ir įrengimo darbams teko ieškoti savų lėšų.
„Maniau, kad bus sudėtingiau, tačiau viskas gavosi be jokio vargo ir trukdžių“, – džiaugėsi greitai ir sklandžiai įvykdytu projektu paramos gavėjas.
Paskatintas sėkmės, D.Mekas jau svarsto galimybę ES parama pasinaudoti dar kartą. Tačiau sodybos šeimininkas abejoja, ar jam nesukliudys nauji įgyvendinimo taisyklių reikalavimai dėl gyvulių laikymo, mat jo sodyba yra regioniniame parke, kur apribota ūkinė veikla.
Naujosiose priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad didesnė parama bus skiriama tiems kaimo turizmo sodybų šeimininkams, kurie augina gyvulius. Pagal pirmąją veiklos sritį ūkininkams, kurie paraiškos pateikimo dieną užsiima kaimo turizmo veikla ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus ir turi ne mažiau kaip tris sutartinius gyvulius (SG), bus kompensuojama net 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Dirbantiems mažiau kaip trejus pastaruosius metus, bet turintiems ne mažiau kaip dviejų europinio dydžio vienetų (EDV) valdą – 45 proc., mažiau kaip 2 EDV – 25 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Taigi, šiuo atveju gyvulių laikymas yra ne būtinybė, o privalumas.
Parama priklauso nuo veiklos trukmės
Paramos gavėjai, kurie užsiima kaimo turizmo veikla ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus, pagal pirmąją veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ taip pat gali tikėtis 65 proc. paramos intensyvumo, o veikiantys mažiau kaip trejus pastaruosius metus – iki 45 proc. paramos intensyvumo.
Pagal antrąją veiklos sritį „Turistinių stovyklų kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietovėse)“ iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų kompensuojama pareiškėjui, kuris yra ūkininkas užsiimantis žemės ūkio veikla ir gaunantis iš jos pajamų, taip pat kaimo gyventojas, kuris ne mažiau kaip trejus metus iki paraiškos pateikimo nuolat gyvena kaime. Jei ūkininkas ar kaimo gyventojas nesiverčia žemės ūkio veikla, jam finansuojama iki 50 proc. tinkamų išlaidų.
Abiem atvejais tiek ūkininkai, tiek kaimo gyventojai iki paraiškos teikimo turi ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus nuolat gyventi kaime.
Didžiausia paramos suma vienam turistinės stovyklos kaimo vietovėse įkūrimo ir plėtros projektui supaprastinta tvarka negali viršyti 75 tūkst. litų. Paramos pagal priemonės antrąją kryptį „Turistinių stovyklų kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietovėse)“ gali siekti ir šia veikla jau užsiimantys, ir dar tik ketinantys užsiimti pareiškėjai.
Pastatams, įrangai ir infrastruktūrai
Paramos gavėjai pagal KPP priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ skirtomis lėšomis gali statyti projekto įgyvendinimui reikalingus naujus pastatus ar statinius, atlikti turimų pastatų rekonstrukciją arba kapitalinį remontą, bet finansuojamas tik naujų statybinių medžiagų įsigijimas.
Parmos lėšomis taip pat galima pirkti naują techniką, technologinius įrengimus ar kitą įrangą, kuri reikalinga poilsio ar maitinimo paslaugoms teikti, laisvalaikiui ir renginiams organizuoti, amatų plėtrai (pvz., verpimo ratelis, audimo staklės, kalvystės įrankiai ir pan.) ir kt.
Be to, skatinama sutvarkyti ir projekto įgyvendinimo vietos infrastruktūrą – sodybos ar turistinės stovyklos apšvietimą, privažiuojamuosius kelius, prieigą prie gamtos objektų, įrengti poilsio ir sporto aikšteles, sutvarkyti pakrantes ir t.t.
 |
