Tiesiogiai

Tiesiogiai po gaisro Paneriuose: ugniagesių vado ir oro užterštumo tyrėjų komentaraiTiesiogiai po gaisro Paneriuose: ugniagesių vado ir oro užterštumo tyrėjų komentarai

Kaip sužinoti, ar perkame tikrai ekologišką mėsą

Pirkėjai ekologišką mėsą dažnai tapatina su pirkta turguje, pačių užsiauginta ar priedų neturinčia mėsa, LRT radijui sako VšĮ „Tikra mityba“ Sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.
Kumpis
Kumpis / Fotolia nuotr.

Tačiau iš tikrųjų, pabrėžia ji, reikalavimai ekologiškai mėsai griežtai nurodyti Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose, o visi tokie produktai turi sertifikatus. Kita vertus, pastebi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Jonas Milius, Lietuvos ūkį galima vadinti ekologišku.

Visą Lietuvos ūkį galima vadinti ekologišku

Vartotojai ekologišką mėsą dažnai painioja ir tapatina su pirkta turguje, paties užsiauginta ar priedų, žymimų E, neturinčia mėsa, sako VšĮ „Tikra mityba“ Sveikatai palankaus maisto technologė R.Bogušienė. Iš tikrųjų, kalba ji, reikalavimai ekologiškai mėsai griežtai apibrėžti Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose, tai produktas, kurio visi technologiniai etapai yra kontroliuojami, o kontrolės sistema nepriklausoma.

„Tik gavus sertifikatą [...] tokią mėsą galima pavadinti ekologiška. Be to, tik sertifikate išvardinti produktai gali būti vadinami ekologiškais“, – pabrėžia VšĮ „Tikra mityba“ atstovė.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Jonas Milius
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Jonas Milius

Jos žodžiais, pats ūkio subjektas nėra sertifikuojamas – sertifikuojami gyvūnai. O ūkių, kurie sertifikavo gyvūnus, VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, yra 926. „Tačiau kontroliuojamas turi būti visas ekologinis procesas, – pabrėžia R.Bogušienė. – O sertifikuotų ūkio subjektų, kurie perdirbtų iki galutinio produkto (nuo lauko iki stalo), Lietuvoje yra septyni (jie užsiima tos mėsos gamyba, šviežios mėsos patekimu ant mūsų stalo). Ir tik vienas tokių gamintojų perdirba mėsą ir gamina iš jos gaminius.“

Paklaustas, kaip nustatoma, kad mėsa yra ekologiška, VMVT vadovas J.Milius sako, kad reikalavimai labai aukšti: svarbu, kaip gyvūnas auginamas, kuo šeriamas (pašaras taip pat turi būti ekologiškas) ir t. t. Tačiau, J.Miliaus žodžiais, iš esmės visą Lietuvos ūkį galima vadinti ekologišku, tik ūkininkai neturi sertifikatų, nes pats procesas trunka ilgai ir yra brangus.

Vartotojai ekologišką mėsą dažnai painioja ir tapatina su pirkta turguje, paties užsiauginta ar priedų, žymimų E, neturinčia mėsa

„Palyginti su kitomis ES šalimis, lietuviškoje jautienoje nei sunkieji metalai, nei pesticidai, nei cheminiai teršalai niekada neviršija normos“, – teigia J. Milius. Be to, reikia žinoti, priduria R. Bigušienė, kad kai kurie maisto priedai ekologiškoje mėsoje yra leistini, kai kurie – ne.

Ekologišką mėsą gali atskirti ir vartotojai

Kad mėsa būtų ekologiška, primena J.Milius, gyvūnas ekologiškais pašarais turi būti šeriamas visą laiką nuo mažens, nes kai kurios cheminės medžiagos kaupiasi ir išlieka iki skerdimo. „Visi reikalavimai taikomi nuo pat pradžių ir tai labai brangi priemonė. [...] Pavyzdžiui, mūsų tarnyba kontroliuoja, ar laikomasi reikalavimo dėl antibiotikų: išlauka po antibiotikų, jei gyvūnas buvo gydytas, pagal ekologinės mėsos reikalavimus daug ilgesnė nei vykdant pramoninę prekybą“, – pateikia pavyzdį VMVT vadovas.

VšĮ „Ekoagros“ pranešime sakoma, kad Lietuvoje parduodamos ekologiškos vištienos ir jos gaminių nėra, tačiau vartotojams pateikiama informacija, kad vis dėlto vištiena ekologiška. Į tai J.Milius atsako, kad tokių pažeidimų kartais pasitaiko, bet šiuo metu tokių pranešimų VMVT nėra gavusi.

Pasiteiravus, ar vartotojas gali pats atskirti ekologišką mėsą nuo neokologiškos, R.Bogušienė primena, kad, jei mėsa supakuota, ant pakuotės yra atpažinimo ženklai. Tačiau perkant turguje reikia prašyti tai patvirtinančio dokumento, nes tik jame išvardyti produktai gali būti vadinami ekologiškais.

„Jei turguje močiutė parduoda vištą, kurią užaugino pagal keliamus reikalavimus, bet paskerdė ne kontrolės sistemoje, tuomet ta vištiena negali vadintis ekologiška. Tačiau mes nesakome, kad močiutės užauginta vištiena nepalanki sveikatai. Tik norime vartotojams perduoti žinutę, kad ekologiškas produktas turi griežtą apibrėžimą ir turi būti kontroliuojami visi to produkto gamybos etapai. Negali produkto vadinti ekologišku pats užsiauginęs“, – pastebi R.Bogušienė.

J.Miliaus nuomone, vis dėlto, jei mes tikrai žinome, kaip ir kur kažkoks žmogus užaugino vištą ir parduoda mėsą, nereikia bijoti jos pirkti – ji nebus blogesnės kokybės. „Tačiau parduodant ekologišką produkciją, ypač į kitas šalis, ekologiškų produktų sertifikatai reiškia labai daug“, – kalba VMVT vadovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius