Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kėdainių ir Panevėžio ūkininkams žalos pridarantiems stumbrams baigiamas įrengti voljeras Telšiuose

Stumbras
„Scanpix Baltics“/Dariaus Mataičio nuotr. / Stumbras
Šaltinis: 15min
0
A A

Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“ baigiamas rengti stumbrams skirtas 50 ha voljeras, į kurį planuojama po mėnesio pradėti perkelti pirmuosius žvėris iš Panevėžio ir Kėdainių rajonuose laisvai gyvenančios bandos.

„Šis „viešbutis“ laukiniams stumbrams – pirmas žingsnis sprendžiant stichiškai susidariusios jų bandos problemas. Aptvarą šiems žvėrims numatoma įrengti ir Dzūkijos nacionaliniame parke, netoli Zervynų. Čia jis bus gerokai didesnis – apie 100 ha ploto. Po adaptacijos stumbrai iš aptvarų bus išleidžiami į laisvę“, – pranešime cituojamas aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Rūpesčių su laisvąja banda kyla todėl, kad Kėdainių ir Panevėžio rajonuose, kur ji susiformavo, miškų plotai labai maži, ir stumbrai iš vieno miško į kitą keliauja laukais. Jie nuniokoja pasėlius ir pridaro daug žalos ūkininkams.

Rūpesčiai atsirado dėl padarytų klaidų

Kaip teigia Aplinkos ministerija, ši laisvoji banda minėtuose rajonuose susidarė dėl padarytų jų apsaugos klaidų, kurias dabar tenka taisyti.

1969 m., praėjus dviem šimtmečiams nuo stumbrų išnykimo Lietuvoje, du pirmieji žvėrys buvo atvežti į aptvarą Pašilių miške Panevėžio rajone. Čia ir pradėtas stumbrų populiacijos mūsų šalyje atkūrimas.

Laisvoji jų banda pradėjo formuotis 1973 m., kai į laisvę ištrūko pirmieji aptvaruose gimę stumbrai. 

Laisvoji jų banda pradėjo formuotis 1973 m., kai į laisvę ištrūko pirmieji aptvaruose gimę stumbrai. 1981-84 m. rekonstruojant aptvarus – supuvusius medinius keičiant vielos tinklu – iš jų buvo išleisti visi stumbrai, ir jie apie ketverius metus gyveno laisvai. Po rekonstrukcijos žvėrys buvo suvaryti atgal, bet dalis jų liko laisvėje.

Laisvosios stumbrų bandos grupes dabar galima sutikti Panevėžio, Kėdainių, kartais ir Radviliškio rajonuose. Pavieniai nuo bandos atskirti patinai nuklysta ir į atokesnes vietas.

Perkelti laukinius stumbrus į Žemaitijoje ir Dzūkijoje įrengtus aptvarus numato praėjusį spalį aplinkos ministro Kęstučio Trečioko patvirtintas stumbrų apsaugos planas, kurį parengė Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai. Jis bus įgyvendintas naudojantis ES parama.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Stumbrai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Stumbrai

Stubrų istorija – išskirtinė

Nors stumbrai – vietinė rūšis, bet su išskirtine istorija. Dar XV-XVI a. jie buvo įprasti mūsų miškuose. 1559 m. Lietuvos girių revizijos duomenimis, daugiausia stumbrų buvo Augustavo, Kazlų Rūdos ir Belovežo giriose, o Europoje tuo metu jie gyveno jau paskutines dienas. Iki XX a. pradžios šių žvėrių išliko tik Beloveže, kur paskutinis buvo sumedžiotas 1919 ar 1921 metais.

Iki XX a. pradžios šių žvėrių išliko tik Beloveže, kur paskutinis buvo sumedžiotas 1919 ar 1921 metais.

Po 1923 m. Paryžiuje vykusio pirmojo tarptautinio gamtos apsaugos kongreso buvo įsteigta Tarptautinė stumbro išsaugojimo draugija. Ji ėmėsi priemonių rūšiai atkurti Belovežo girioje.

Čia iki 1939 m. stumbrų banda gerokai išaugo. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, dalis šių žvėrių buvo išvežta į Rusiją, kiti tapo Lenkijoje iš naujo kuriamos Belovežo stumbrų bandos pradininkais.

Lietuvoje jų populiaciją imtasi atkurti XX a. antroje pusėje. 2013 metais mūsų šalyje gyveno 131 stumbras. Stumbrai yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką