Dabar populiaru
Publikuota: 2016 sausio 7d. 16:56

Kiaulių maras Lietuvoje: trys ateities scenarijai

Kiaulė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Kiaulė

Afrikinis kiaulių maras (AKM) šalyje išplito jau į devynioliką šalies savivaldybių ir atnešė milijoninius nuostolius kiaulių augintojams, padarė poveikį pirkėjų įpročiams. Domimės, koks likimas prognozuojamas šiai mirtinai gyvūnams ligai.

Pasak Vidmanto Paulausko, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo, remdamiesi trijų metų patirtimi numatyti trys viruso plitimo scenarijai:

1. AKM plis tik šernų tarpe, pamažu apimant visą Lietuvos teritoriją;

2. AKM toliau plis šernų tarpe, o taip pat užkratas pateks ir į kai kuriuos mažus ūkius, kur laikoma viena ar keletas kiaulių;

3. AKM lokalizuosis dabartinėje užkrėstoje teritorijoje, galimas neženklus išplitimas į aplinkinius miškus. AKM naminėse kiaulėse nebus fiksuojama dėl griežtai taikomų biologinės saugos priemonių ūkiuose.

Pirmas scenarijus

Institucija prognozuoja, kad AKM visame regione kels grėsmę greičiausiai dar ne vienerius metus. Pirmasis scenarijus numato, kad virusas plis tik šernų tarpe, pamažu apimant visą Lietuvos teritoriją.

Kiaulių ūkiai pagal tokį scenarijų turėtų būti apsaugomi kiaulių laikytojams įgyvendinant biologinio saugumo priemones kiaulininkystės ūkiuose .

Biologinio saugumo priemones galite rasti ČIA

„Kalbant apie šernus, turime numatę irgi kelis scenarijus – kiaulių maras slinks vakarų, Baltijos jūros link ir iki metų pabaigos turėsime dar didesnę Lietuvos teritoriją, kurioje AKM randamas šernuose. Yra ir kitokie scenarijai – jeigu dalyviai, kurie svarbūs pernešant AKM, šiuo atveju medžiotojai, elgtųsi atsakingai ir laikytųsi biosaugos reikalavimus, maro plitimo scenarijus gali būti ribotas. AKM išliktų tose teritorijose, kurias matome dabar. Aptinkame keletą židinių, kur ir dabar randame virusą, su tendencija plisti į aplinkinius miškus – tokia situacija būtų daugmaž stabili“, - komentuoja V. Paulauskas.

Nors ir numatytas kovos su AKM planas laukinėje gamtoje, deja, pagal šį scenarijų tikslai nebus iki galo pasiekti. Virusui stabdyti yra taikomos tokios priemonės: ieškomos ir surenkamos dėl ligos kritusių šernų gaišenos (įrodyta, kad gaišenos yra viena pagrindinių AKM plitimo šaltinių, nes šernai ėda kritusių gentainių liekanas); už nušautas šernes medžiotojams mokamos kompensacijos, taip siekiant sparčiai sumažinti šernų populiaciją (tikslas – kad šalyje 2017 m. pabaigoje liktų apie 25 tūkst. šernų populiacija, vietoje dabartinės 60-75 tūkst.).

Antras scenarijus

Pagal antrą scenarijų numatoma, kad AKM toliau plis šernų tarpe, o taip pat užkratas pateks ir į kai kuriuos mažus ūkius, kur laikoma viena ar keletas kiaulių.

„Smulkiuose ūkiuose pasireiškus marui atsiranda papildomi apribojimai prekybai. Tai netiesioginiai nuostoliai. Tiesioginiai nuostoliai yra patiriami likviduojant židinį. Vienos -trijų kiaulių ūkyje nustačius marą ir įvertinus bendras išlaidas visų organizacijų, kurios dalyvauja židinio likvidavime, susidaro apie 12,5 tūkst. eurų“, - kokie tokio scenarijaus padariniai aiškina V. Paulauskas.

Gyventojų sąmoningumas yra Achilo kulnas kovoje su AKM. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus l. e. p. vedėjo Pauliaus Bušausko, kiaulių laikytojų sąmoningumas sustiprėja tik tiesiogiai pajutus grėsmę.

„Grėsmei artėjant, auga ir gyventojų sąmoningumas – suvokiama, kad virusas nėra tik žinių reportažų tema. Pavyzdžiui, Trakų rajone aptikus virusą, išaugo žmonių aktyvumas besidomint ir imantis priemonių prieš AKM plitimą“, - pasakoja specialistas.

„Dar juodesnis scenarijus būtų, jei AKM patektų ir į komercinį kiaulių ūkį. Tai būtų pats pesimistiškiausias scenarijus, o tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai būtų daug didesni“, - teigia V. Paulauskas.

Didieji kiaulių ūkiai kruopščiai vadovaujasi numatytais reikalavimais, tačiau gyventojai, kurie laiko po vieną ar kelias kiaules, taip preciziškai nesilaiko reikalavimų - yra skirta ir baudų, kurios turėtų drausminti kiaulių augintojus.

Trečias scenarijus

Trečias scenarijus, kurį galima laikyti optimistiškiausiu, numato, kad AKM lokalizuosis dabartinėje užkrėstoje teritorijoje, galimas neženklus išplitimas į aplinkinius miškus. AKM naminėse kiaulėse nebus fiksuojama dėl griežtai taikomų biologinės saugos priemonių ūkiuose.

Pasak V. Paulausko, kalbant apie šernus, optimistiškiausias scenarijus, nors ir mažiausiai tikėtinas, yra kad teigiamų viruso atvejų mažės ir tarp šernų.

„Bet jis mažiausiai realistiškas. Kodėl? Žiūrim į kaimynines valstybes – šiemet estai ir latviai nustatė per 700 atvejų šernuose, mes per šimtą atvejų. Jei žiūrėtume piečiau, tai pas lenkus nustatyta dar mažiau atvejų“, - kaimynų patirtimi dalinasi tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

Šiuo metu visa Lietuva suskirstyta į tris rizikos zonas: I – rizikos zona; II – užkrėsta zona, kur AKM užfiksuotas tik laukinėje gamtoje; III – užkrėsta zona, kur ligos atvejai užfiksuoti tiek laukinėje gamtoje, tiek naminiams gyvūnams.

Optimistiškiausiu atveju siekiama, kad šiuo metu patvirtintas I, II ir III AKM zonų išsidėstymas kaip galima ilgiau išliktų stabilus arba III zonos teritorijos būtų perkvalifikuotos į II zonos, t.y. kad atvejų kiaulių ūkiuose nebūtų fiksuojama.

Tam, kad pavyktų pasiekti tikslų, turėtų būti įgyvendintos visos numatytos priemonės. Maža to, reikalingas ir regioninis bendradarbiavimas, nes virusas valstybės sienų nepripažįsta. Tad būtina stebėti AKM plitimą visame regione, ne tik kiekvienoje valstybėje individualiai, vykdant duomenų mainus ir jų analizę, taikant tikslingas prevencines priemones.

AKM - ypač pavojinga virusinė naminių kiaulių ir šernų liga.  AKM serga kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės. Afrikinis kiaulių maras žmonėms nepavojingas. Juo serga tik kiaulės ir šernai. Žmonių sveikatai ir gyvybei ši liga grėsmės nekelia. 

Primename, kad per 2015 m. Lietuvoje iš viso užregistruota 13 AKM židinių kiaulių laikymo vietose ir 111 ligos pasireiškimo vietų laukinėje faunoje, kurioje rasta nugaišę ar sumedžiotas 131 šernas (59 nugaišę ir 72 sumedžioti). Apkrėsti gyvūnai iš viso aptikti 19-oje šalies savivaldybių.

Pirmasis viruso atvejis kiaulėms nustatytas praėjusių metų liepos mėnesį Ignalinos rajone

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką