Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuviška lino produkcija labiau domisi užsienio kompanijos

Linai
123rf.com nuotr. / Linai
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Nuo seno garsėjusi kaip lino šalis, Lietuva ir dabar neužleidžia pozicijų. Deja, kol kas mūsų šalyje pagamintais lininiais tekstilės gaminiais labiau domisi užsienio pirkėjai, nei patys lietuviai, nes produkcija nėra pigi, o ir rinka nėra didelė.

Prieš beveik du dešimtmečius Plungėje įsikūrusi bendrovė „Linomeda“, gaminanti įvairiausius namų tekstilės gaminius, kaip ir daugelis šalies įmonių, krizę išgyveno susiveržusi diržus – teko mažinti gamybą, darbuotojų skaičių.

Dabar įmonės pardavimai kasmet auga. Per pastaruosius penkerius metus – kone dvigubai, o šiemet planuojama pagaminti ir parduoti ketvirtadaliu daugiau nei pernai.

Dabar įmonės pardavimai kasmet auga. Per pastaruosius penkerius metus – kone dvigubai, o šiemet planuojama pagaminti ir parduoti ketvirtadaliu daugiau nei pernai.

„Dažniausiai produkciją eksportuojame į užsienį, apie 5 proc. lieka Lietuvoje. Dirbame su 26 pasaulio šalimis. Daug vežame į Ameriką, Skandinaviją, Japoniją. Japonijoje turim vieną pirkėją, kuris labai garsina mūsų kompaniją, gaminame net su ženklu. Ir mes savo gaminiais tikrai garsiname Lietuvą“, – sako UAB „Linomeda“ savininkė Felicija Daukšienė.

Užsienyje lietuvių sukurta tekstilė iš natūralaus lino vertinama dėl itin geros kokybės. Jų paklausa dar labiau išaugo, sukūrus savo prekės ženklą „Linenmi“. Su juo parduodama apie 40 proc. namų tekstilės gaminių. Į Rusijos rinką bendrovė nesiveržia, pabandžiusi, šių planų atsisakė.

Pastaraisiais metais pastebimas ir augantis lietuvių susidomėjimas. Lino gaminių, ypač drabužių pirkimas suaktyvėja vasarą.

Gamintojai pripažįsta, kad jų produkcija – nepigi. Kai kurių gaminių kainos siekia ne vieną šimtą eurų. Jos esą išaugo kone penkis kartus, Lietuvoje nelikus linų augintojų. Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos vadovas Linas Lasiauskas sako, kad Lietuvos ūkininkai buvo nepajėgūs konkuruoti su Prancūzijos ir Belgijos linų augintojais, kuriems Europos Sąjungos skiriamos subsidijos buvo kelis kartus didesnės.

„Liną mes importuojame, dabar gėda pasakyti, bet mes perkame verpalus iš Prancūzijos. [...] Labai gaila, kad nėra dabar linų augintojų Lietuvoje, yra didelis nuostolis Lietuvai. [...] Man atrodo, jeigu Vyriausybė paremtų žemdirbį, kad subsidijuotų tą lino auginimą, tikrai [šis šaka] vėl atgytų“, – sako F. Daukšienė.

Apie dvidešimt Lietuvos įmonių, gaminančių lininius gaminius, verpalų įsiveža ir iš Belgijos, Naujosios Zelandijos, itin didelius kiekius iš Baltarusijos. Vien ši įmonė per metus sunaudoja apie devynias tonas verpalų, kai kurios tiek sunaudoja per mėnesį.

Lino tekstilė sudaro didžiąją dalį visos šalyje pagamintos tekstilės – maždaug apie pusę. 95 procentai jos eksportuojama. Todėl, pasak gamintojų iš natūralaus lino, aršesnė konkurencinė kova – su užsienio gamintojais. Ją lietuviai esą laimi, dėl pigesnės darbo jėgos šalyje, galėdami pasiūlyti mažesnes gaminių kainas.

Lrt.lt
Temos Linai, Eksportas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką