Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė, kad ekstremali situacija dėl sausros turi būti skelbiama visoje Lietuvoje. Tai esą leis ūkininkams pasiteisinti prieš savo produkcijos supirkėjus, kai nepavyks pristatyti viso pažadėto kiekio.
Be to, bus lengviau derėtis su Europos Sąjunga dėl sankcijų ūkininkams, neišpildžiusiems reikalavimų pagal Europos Sąjungos paramos taisykles, netaikymo.
Galimi praradimai – iki 50 proc. derliaus
„16 savivaldybių yra paskelbusios ekstremalią padėtį. Nors dabar lyja, neteksime didelės dalies derliaus“, – kalbėjo žemės ūkio ministras.
Pasak jo, iki šiol Lietuvą kamavusi sausra primena 2006 metų sausrą, todėl galimi vasarinių pasėlių nuostoliai gali siekti 15–50 proc.
Iki šiol Lietuvą kamavusi sausra primena 2006 metų sausrą, todėl galimi vasarinių pasėlių nuostoliai gali siekti 15–50 proc.
„Norime fiksuoti ekstremalią padėtį, kad bet kas Lietuvoje, netekęs derliaus, galėtų nepatirti sankcijų iš Europos Sąjungos dėl neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių su Europos Sąjungos paramos išmokėjimu, ir kiekvienas žemdirbys galėtų apeliuoti su force majeure (nenugalima jėga) į savo produkcijos tiekėjus“, – sakė ministras.
„Mes manome, kad paskelbę ekstremalią situaciją tikrai padėtume ūkininkams derantis dėl netesybų su tiekėjais, tai palengvintų galimybes derėtis su ES dėl sankcijų“, – pridūrė jis.
Ūkininkai paramos prašo, bet daug nesitiki
Greta Biržų 700 ha ploto ūkį kartu su vyru Daliumi valdanti Neringa Linkevičienė 15min pasakojo, kad pernai užsitęsęs liūčių sezonas ir šiųmetė sausra pridarė nemenkų nuostolių ūkininkams. Pernai dėl gausaus kritulių kiekio puvo javai, nebuvo galima pasodinti žieminių kultūrų, o šiemet to lietaus pritrūko.
„Praėję metai buvo vieni iš prastesnių, puvo javai, lijo lietus, jų nuimti negalima buvo. Ir ta sausra labai daug žalos pridarė. Žiūrint į pasėlius, tai žiemkenčiai, kuriuos šiek tiek spėjome rudenį pasėti, tai kone šlapioje dirvoje grūdai supuvo. O dabar javai tris kartus žemesni, negu turėtų būti. Derlius šiemet bus tikrai prastas“, – sakė ji.
Praėję metai buvo vieni iš prastesnių, puvo javai, lijo lietus, jų nuimti negalima buvo. Ir ta sausra labai daug žalos pridarė. Žiūrint į pasėlius, tai žiemkenčiai, kuriuos šiek tiek spėjome rudenį pasėti, tai kone šlapioje dirvoje grūdai supuvo. O dabar javai tris kartus žemesni, negu turėtų būti. Derlius šiemet bus tikrai prastas, – pasakojo N.Linkevičienė.
N.Linkevičienė tikino prašanti paramos iš valdžios, bet daug nesitiki. Taip pat, anot jos, deklaruojama parama žemės ūkiui yra daugiau žodinė, bet ne finansinė.
„Tiesioginės pagalbos iš valdžios jau net nebesitikime. Naudojamės europinėmis paramomis, ėjome į visus projektus, į kuriuos tik galėjome. Iš europinių paramų pradėjus ūkininkauti ir techniką nusipirkome, pasistatėme džiovyklą, sandėlius. Toje srityje ta parama daugiau jaučiama. Iš vietinės valdžios yra šiokia tokia parama, bet daugiau žodinė“, – kalbėjo ji.
Neringa ir Dalius Linkevičiai Biržų rajone ūkininkauja 24 metus. 700 ha ploto ekologiniame ūkyje jie augina grūdines kultūras, taip pat edukaciniais tikslais elnius, danielius, alpakas, muflonus, žirgus, avis ir ožkas.
Laukia trečdaliu mažesnio derliaus
Apie nedėkingus metus ūkininkams pasakojo ir Vaidutė Stankevičienė, kuri kartu su vyru valdo pieno ūkį. Iš viso vyras ir žmona valdo 1,1 tūkst. ha ploto teritoriją, kurioje auga pašarams skirtos kultūros – kukurūzai, rapsai ir t.t. Ūkyje yra apie 1 tūkst. galvijų, iš kurių pusė yra melžiamos karvės.
V.Stankevičienė prognozuoja, kad dėl rudenį užsitęsusių liūčių, žieminis derlius dėl sausros sumažės trečdaliu, todėl tiek pat turėtų sumažėti ir pajamų. Ji mano, kad vasarinis derlius sumažės perpus, todėl ūkis dirbs nuostolingai.
„Labai sudėtinga situacija ūkyje, metai buvo sudėtingi. Iš rudens buvo liūtys, tiesiog negalėjome pasisėti žieminių kultūrų. Susidėjo labai daug niuansų. Per tas liūtis žieminis rapsas nesugebėjo peržiemoti, jis buvo priplūktas, neįsišaknijo, nesustiprėjo, žieminio rapso laukai išnyko, žieminių kviečių dauguma nespėjo pasėti.
Buvo šlapias ruduo, todėl šiemet teko daug atsodinti ir didžiausi krūmai, kurie pernai davė didžiausią derlių, jų neliko. Teko atsėti apie 40 proc. sodinukų. Dėl to tiesiog sumažės produkcijos kiekis, – pasakojo ūkininkė V.Stankevičienė.
Kas nespėjo pasėti žieminių, tie sėjo vasarines kultūras, o jas kaipmat paguldė sausra. Jeigu nebūtų buvę tos liūties, tai ūkininkai turėtų užtektinai žieminių kultūrų ir vienos kultūros pelnas kompensuotų kitos kultūros nuostolius. Žieminių ūkininkai neturi, o vasarinius visus išguldė sausra. Vasarinių ūkiai neturės ką kulti“, – aiškino ūkininkė.
Nuo orų nukentėjo ir levandų ūkis, kurio vadovė Giedrė Jankūnienė sakė, kad šiemet turėtų sumažėti pagaminamos produkcijos kiekis.
„Buvo šlapias ruduo, todėl šiemet teko daug atsodinti ir didžiausi krūmai, kurie pernai davė didžiausią derlių, jų neliko. Teko atsėti apie 40 proc. sodinukų. Dėl to tiesiog sumažės produkcijos kiekis“, – pasakojo pašnekovė.
