Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos ekspertai sutaria: norint suvaldyti afrikinį kiaulių marą, būtina mažinti šernų skaičių

Šernas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Šernas
Šaltinis: 15min
0
A A

Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje trečiadienį vykusiame ekspertų darbo grupės susitikime aptarta afrikinio kiaulių maro situacija, pristatyti pasiūlymai, kaip būtų galima suvaldyti šios ligos plitimą.

Patvirtinus Lietuvoje afrikinį kiaulių marą (AKM) šių metų sausio 24 d., VMVT iškart priėmė ir pradėjo įgyvendinti priemones viruso plitimui sustabdyti.

Iki šiol ištirti 1 588 šernų ir 534 kiaulių mėginiai, tačiau be anksčiau skelbtų dviejų teigiamų atvejų, daugiau šios pavojingos ligos užkratas nenustatytas.

Vis dėlto išlieka labai didelė rizika, kad virusas gali išplisti ne tik tarp šernų, bet ir patekti į kiaulių fermas. VMVT norėdama priimti racionaliausius sprendimus kaip suvaldyti AKM, nuomonę išsakyti pakvietė Aplinkos ministerijos atstovus, LSMU Veterinarijos akademijos ir Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto mokslininkus, Gamtos tyrimų centro, Nacionalinio maisto ir veterinarijos vertinimo instituto specialistus.

Tiek mokslininkai, aplinkosaugos specialistai, tiek valstybinių institucijų atstovai išsakė vieningą poziciją, kad norint užkirsti kelią ligos plitimui, būtina mažinti šernų populiaciją.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius pabrėžė, kad šernai yra vieni menkiausiai Lietuvos mokslininkų tyrinėti laukiniai gyvūnai, todėl trūksta esminių žinių apie šių gyvūnų elgseną, migracijos kelius ir pan.

Tam būtinos ilgalaikės mokslinės programos. Juo labiau, kad gamtai matematinius veiksmus ar formules sudėtinga pritaikyti. 1934 m. mūsų šalyje šernai buvo skaičiuojami šimtais, o dabar jau dešimtimis tūkstančių.

Jų populiacija greitai didėja ir dėl papildomo šėrimo, taikomo ne tik žiemos periodu. Šiuo metu daugelyje šalies rajonų šernų populiacijos savo gausa yra peržengusios natūralias ribas, tad esant ekstremaliai padėčiai, sumažinus šernų skaičių, labai didelės žalos gamtai nebus padaryta.

Ekspertų darbo grupės susitikime mokslininkai pabrėžė, kad AKM virusą mūsų šalyje svarbu sunaikinti iki liepos pradžios, nes vasarą bus kur kas sunkiau su juo kovoti nei žiemą. Didelė tikimybė, kad užsikrėtę šernai ieškodami maisto įlįs, pavyzdžiui, į kukurūzų laukus ir tokiu būdu su pašaru virusas gali patekti į kiaulių fermas. Atsibudusios erkės ir kraujasiurbiai vabzdžiai taip pat jį gali platinti.

Nors pastarosiomis savaitės sumedžiojama pusantro karto daugiau šernų nei įprastai (praėjusią savaitę – 1 394, kai anksčiau po maždaug 600 šernų), tačiau siekiant, kad jų skaičius dar greičiau mažėtų, planuojama statyti spąstus šernų gaudymui.

Mokslininkai, ministerijos, Gamtos tyrimų centro, Nacionalinio maisto ir veterinarijos vertinimo instituto specialistai sutarė, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas bioskaidžių atliekų (srutų, mėšlo) tvarkymui ūkiuose. Mat užkratui patekus į fermą, jos būtų vienu iš rizikos veiksnių virusui išplisti.
 
Būtina ypatingai sustiprinti ir virtuvės atliekų kontrolę. Itin griežtai tikrinti, ar maisto atliekos iš viešojo maitinimo įmonių  nukeliauja į specialias utilizavimo vietas ir jomis nešeriamos kiaulės.

Be to, būtina pasirūpinti, kad šių atliekų nepasiektų laukiniai gyvūnai, taip pat ir šernai. Kitų šalių patirtis patvirtina, kad šeriant kiaules virtuvės atliekomis AKM virusas išplinta itin greitai.

Ekspertų darbo grupės susitikime nutarta, kad nustačius daugiau AKM atvejų, efektyviausia būtų šernų gaišenas naikinti deginant specialia mobilia įranga, kad nereikėtų jų vežti, pavyzdžiui, į kitą rajoną. Tokiu būdu sumažėtų tikimybė pervežti virusą.

LSMU Veterinarijos akademijos Imunologijos laboratorijos vedėjas doc. Arūnas Stankevičius tyrinėjęs klasikinį kiaulių marą atkreipė dėmesį, kad norint kurti ilgalaikes strategijas kovai su AKM, būtina šį virusą išsamiai ištyrinėti – atlikti molekulinius epidemiologinius tyrimus. Iki šiol nei viena šalis nėra to dariusi, todėl apie šią kiaulėms ir šernams labai pavojingą ligą, turim gana nedaug  mokslinių duomenų.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką