Dirbama dėl gamtos
Zonas, kurioms reikia ypatingos priežiūros, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (VSTT) nurodo regioninių parkų specialistai, ekologai. Taip pat vertinama ar teritorijos nėra privatizuotinoje žemėje, nes šeimininkai neretai nėra linkę saugoti menkai jiems žinomo augalo ar gyvūno.
Kiekviena teritorija yra savita, tad ir tvarkoma skirtingai. Vienur tenka šienauti atžalas, pjauti medžius. Kitur — atstatyti natūralų hidrologinį rėžimą: gelbėti dėl melioracijos nusausėjusias pelkes ar atvirkščiai, sausinti vietoves.
Dažnai tvarkomos vietos, kur retai užklysta lankytojai, bet dėl įvairių priežasčių iškyla grėsmė jose egzistuojančių itin retų ir svarbių rūšių išsaugojimui. Pavyzdžiui, Senrusnės Sennemunės ežerai buvo itin pamėgti retų juodųjų žuvėdrų. Tačiau ši senoji Nemuno vaga pradėjo užželti, užaugo karklais, krūmais. Čia išaugo ir aukštesni, plėšrūnų mėgiami medžiai, tad žuvėdrų populiacija pradėjo mažėti. Tvarkant vietovę buvo išrauti krūmai, išvalytos ankančių vandens telkinių pakrantės. Dėl to žuvėdrų kitąmet padaugėjo kelis kartus.
Kita sutvarkyta teritorija — netoli Lekėčių miestelio, prie Šakių ir Kauno rajonų ribos, daugiau kaip 800 ha plote plytintis Novaraisčio ornitologinis draustinis, žinomas dėl savo ilgakojų gervių populiacijos. Šioje teritorijoje pasidarbavo − bebrai. Jiems pradėjus statyti užtvankas, pelkė pradėjo užaugti nendrėmis. Sutvarkius 90 hektarų šios teritorijos, gervių per metus padaugėjo nuo 70 iki 1500.
Šiuo metu Lietuvoje yra tvarkomos 24 „Natura 2000“ tinklui priklausančios teritorijos. Rūpinamasi ir Panemunių regioniniame parke plytinčiu Margupio kadagynu. Jis ypatingas tuo, kad čia itin gausu mažų, augančių kadagių, tad jis sparčiai atsinaujina. Tvarkomas ir Panevėžio rajone esantis Naudvario miškas bei Dilbinėlių botaninis draustinis Žagarės regioniniame parke, kur saugoma plačialapių klumpaičių augavietė. Dažnai, pamatę sutvarkytas teritorijas, žmonės stebisi ir nesupranta, kas nuveikta, nes atlikti darbai beveik nematomi. Tačiau gamta skirtumą „pastebi“ — pavyzdžiui plačialapės klumpaitės ar kai kurie kiti augalai mėgsta labai specifinį apšvietimą, tad tvarkomame plote augantys medžiai ir krūmai praretinami atsižvelgiant į tai.
Atgimstanti ąžuolų giria
Kaip vieną didžiausių projektų VSTT specialistas Aleksas Žebrauskas įvardijo Dūkštų ąžuolyno tvarkymą. Šiame ąžuolyne iškirsta net 1600 kietmetrių medienos. „Miškininkai mūsų nesuprato — kirtome ir jų prieš 30 metų sodintas egles. Tačiau šiuo atveju, dėl ypatingos miško vertės, pirmenybė teikta ąžuolams. Iškirtus medžius, pasodinti net 26 000 ąžuoliukų. Dar tiek pat jų uždengta biologiškai suyrančiomis apsaugomis, kurios dabar atrodo kaip plastikas, tačiau po penkerių metų suirs nepakenkdamos gamtai“, — pasakoja A. Žebrauskas.
Čia taip pat iškelta ir 80 inkilų miegapelėms, 100 inkilų šikšnosparniams. Iki 2015 metų gegužės čia turėtų atsirasti ir keli informaciniai stendai, o Dūkštos upelio krantus sujungti tiltelis.
Visų šių teritorijų priežiūra yra labai svarbi norint išsaugoti turimas gamtos vertybes. 2007–2013 m. ES finansavimo laikotarpiu šių teritorijų tvarkymui iš Europos regioninės plėtros fondo pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“ skirta per 15 mln. mln. litų.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt
