Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Medžiotojas Rolandas Micevičius: dėl kiaulių maro plitimo kalti ne šernai, o žmonės

Šernai
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Šernai
Šaltinis: Žinių radijas
0
A A

Lietuvoje paskelbus apie afrikinį kiaulių marą, medžiotojams bus leidžiama intensyviau medžioti šernus. „Tačiau nereikia tikėtis, kad per vieną vakarą visi šernai paims ir iškris“, – Žinių radijo laidoje „Ryto espresso“ sakė medžiotojas iš Varėnos Rolandas Micevičius.

Iki šeštadienio šernus buvo galima medžioti variminės medžioklės būdu, kada varovai su šunimis varo žvėris medžiotojų link, o šie juos sumedžioja.
 
„Tam, kad jų nereikėtų vaikyti, galima medžioti tykojimo būdu, kada laukiama šerno pasislėpus prie paviliojimo pašarų. Tie šernai ateina maitintis ir tuo metu jie yra sumedžiojami. Tačiau šernas gyvena laukinėje gamtoje, jis, aišku, saugosi, kiekvieną vakarą jo sulaukti sudėtinga, nes šernas jaučia sėdintį žmogų“, – pasakojo pašnekovas.
 
Galės aktyviai realizuoti pomėgį
 
Medžiotojas R.Micevičius tikino, kad leidimas intensyviau medžioti šernus taps paskata aktyviai realizuoti savo pomėgį medžiotojams mėgėjams. Žinovas primena, kad sumedžiojus šį žvėrį jo negalima tempti į namus.

Medžiotojai mėsą parduoda retai, tačiau žinant faktą, kad žmogui šis maras nepavojingas, galima sumedžiotą šernieną suvalgyti ar panaudoti kitoms reikmėms.

„Šernas turi būti išdorojamas, išskrodžiamas, nulupamas kailis, o skerdiena turi būti palikta izoliuotoje patalpoje tol, kol paaiškės, ar šernas nebuvo užsikrėtęs afrikiniu kiaulių maru", – pasakojo R.Micevičius.
 
Medžiotojai mėsą parduoda retai, tačiau žinant faktą, kad žmogui šis maras nepavojingas, galima sumedžiotą šernieną suvalgyti ar panaudoti kitoms reikmėms.
 
„Nereikia įsivaizduoti, kad tai įvyks per vieną dieną. Kitas dalykas, ir konservuota šerniena skani“, – juokavo medžiotojas.
 
Kalti žmonės
 
Planuojama išnaikinti apie 90 proc. dabartinės šernų populiacijos. Tai reiškia, kad šių žvėrių skaičius nuo 60 tūkst. turėtų sumažėti iki maždaug 6 tūkst.
 
„Lietuvoje šernai medžiojami dėl mėsos, o ne dėl trofėjaus, todėl yra saugomos patelės, kurios atveda šernus, tai dėl to galėjo atsirasti šis užkratas“, – savo nuomonę išsakė medžiotojas.
 
„Mano subjektyvia nuomone, ne šernai atnešė afrikinį kiaulių marą, čia daugiau žmonių problema. Nes miškas vežamas tuo pačiu transportu. Kitas dalykas – medžioklinis turizmas, medžiotojai važiuoja medžioti į Baltarusiją. Aš manau, kad ne per šernus atėjo, o žmogus atnešė tą virusą“, – pridūrė R.Micevičius.
 
Pašnekovo teigimu, dabar tiesiog reiktų mažinti šernų populiaciją, aktyvinti jų šėrimą ir medžioklę, taip užkratas neplis į kitus šalies regionus.
 
„Aš manau, per pusę metų būtų galima tai padaryti. Yra ne vien šaudymas, yra specialios gaudyklės“, – pridūrė medžiotojas iš Varėnos.

Visą laidos įrašą galite išgirsti čia.

Žinių radijas
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką