„Suprantu, kad to nepakanka, todėl privalome jau kitiems metams parengti tam tikrą melioracijos fondą, kuris padėtų spręsti susidariusias problemas. Tai ne vien skęstančių laukų ar žemės ūkio problema. Su tuo susiję ir daugiau sričių. Pavyzdžiui, dėl tų pačių problemų kenčia neasfaltuoti kaimų keliai“, – teigė šalies Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Jam antrino ir žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, kuris taip pat užsiminė apie būtiną melioracijos fondo steigimą. Tiesa, anot ministro, jis bus patvirtintas tik tada, kai jam pritars patys žemdirbiai, o šiuo metu tarp pastarųjų sklando įvairių nuomonių ir tikrai ne visi palaiko fondo idėją.
Kaip spręsti melioracijos problemas, savo pasiūlymus pateikė ir ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius. Jis tvirtino suprantantis, kad šiuo metu šalies biudžete nėra pakankamai lėšų melioracijos įrenginių priežiūrai ir rekonstrukcijai, todėl siūlė visas turimas lėšas koncentruoti į griovių priežiūrą ir žiočių rekonstrukciją. Anot jo, jei valstybė ketina visas drenažo sistemas ir griovius perleisti ūkininkams, ji privalo prieš tai viską kokybiškai sutvarkyti.
Z.Aleksandravičiaus teigimu, būtina organizuoti mokymus ūkininkams melioracijos klausimais, kurių metu jiems būtų išduodami specialūs pažymėjimai. Be šių dokumentų žemdirbiai negalėtų verstis ūkininkavimu. Be to, melioracijos sistemoms reikia nuolatinės priežiūros, todėl reikėtų apmokyti specialistus tą daryti ir priežiūrą vykdyti nuolat. Dabar to nėra.
„Valstybė turėtų padėti žemdirbiams lengvatinėmis sąlygomis įsigyti minimalų kiekį griovių ir drenažo priežiūrai skirtos technikos. Be to, žinau, kad didelio entuziazmo ūkininkai nerodys, tačiau, jei jie gautų valstybinę paramą, visi jų grioviai turėtų būti nušienauti. Siūlyčiau griovių priežiūrą sieti su išmokomis už vieną hektarą. Neprižiūri griovių, negauni išmokos“, – mintimis dalijosi ūkininkas.
Jis tvirtino pritariantis specialaus fondo kūrimui, tačiau teigė, jog į jį savo indėlį turėtų įnešti ne vien žemdirbiai, bet ir kelininkai, miškininkai, savivaldybių, vandens ir elektros ūkių atstovai, kai kurių kitų įstaigų ir institucijų nariai.
Anot Z.Aleksandravičiaus, nuo melioracijos ateities priklauso ir visos Lietuvos ateitis. Jis apgailestavo, kad jau kuris laikas Kauno Aleksandro Stulginskio universitete nėra ruošiami melioracijos specialistai. Jų nerengia ir profesinės šalies mokyklos. Pasak ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininko, šią situaciją būtina spręsti kuo greičiau, nes dirbant su melioracijos įrenginiais reikia specifinių žinių. Jis apgailestavo, kad jų neturi ir Žemės ūkio ministerijos specialistai ir ši problema trunka jau ne vieną dešimtmetį.
