TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Milžiniškų margučių ant velykinio stalo nebus – stručius auginti lietuviams pasirodė per brangu

Muamaro Kadhafi stručiai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Stručiai
Šaltinis: 15min
0
A A

Prieš gerą dešimtmetį stručių auginimu susižavėję ūkininkai liko it musę kandę. Prabangi paukštiena jiems turtų nesukrovė, o milžiniški kiaušiniai išnyko iš parduotuvių, kaip lietuviams neįperkamas produktas. Klestėjimo metais šalyje buvo užregistruota maždaug 10 stručius auginusių ūkių. Dabar juose laksto nebent po vieną kitą strutį. O mėsą ir kiaušinius ūkininkai suvartoja patys.

Dar neseniai stručių auginimas taip sužavėjo šalies ūkininkus, kad šie strimgalviais puolė steigti stručių ūkius. Netoli Vilniaus buvo įkurtas net Tarptautinis stručių auginimo centras. Be šių paukščių veisimo,  centre  buvo atliekama visų šalyje veikusių stručių augintojų apskaita, sparnuočiai buvo ženklinami.

Centro duomenimis, prieš  gerą dešimtmetį  Lietuvoje veikė apie 10 stručių ūkių. Juose ganėsi apie 300 sparnuočių. Kiek jų likę, paukštininkai nenutuokia, mat stručius auginę ūkiai jau kelerius metus nebepateikia informacijos apie save. Tai rodo, kad ir stručių auginimu jie nebeužsiima. Nebent vieną kitą paukštį augina savo pačių vaišių stalui.

Pagrindinė priežastis, dėl ko šalyje sunyko strutininkystė – didelės paukščių auginimo sąnaudos, kurių neatpirkdavo gaunamos pajamos. O ir brangi produkcija retam lietuviui įkandama.

„Pamenu, kad kilogramas strutienos kainuodavo daugiau nei 50 litų, o vienas kiaušinis – 100 litų”, – skaičiuoja kadaise stručių auginimu susigundęs Vilniaus krašto ūkininkas Alvydas Čepas.

Prieš  gerą dešimtmetį Lietuvoje veikė apie 10 stručių ūkių. Juose ganėsi apie 300 sparnuočių.

Žvalgėsi ūkininkai, kaip strutieną realizuoti užsienyje. Tačiau norint ją eksportuoti  būtinos ypatingos skerdimo sąlygos. Įprastoje skerdykloje apdoroto stručio maisto veterinarijos specialistai neleidžia eksportuoti ar realizuoti Lietuvos prekyvietėse.

Ūkininkai suskato netoli Kauno projektuoti specialią skerdyklą, pritaikytą vien stručių skerdimui. Tačiau ilgainiui susizgribo, kad ji niekada neatsipirks, ir nuleido rankas.

„Mes dar bandėm į tokią skerdyklą Lenkijoje vežti savo stručius. Tačiau vežioti – toli ir nepatogu, o ir paukščiai labai stresuodavo“, – patirtimi dalinasi A.Čepas.

Taip iš prekyviečių dingo ne tik strutiena o ir stručių kiaušiniai. Net ir tuomet, kai strutininkystė buvo ant bangos, milžiniški kiaušiniai labiau būdavo vitrinų puošmena Šv. Velykoms, o ne pirkėjus viliojanti prekė.

Scanpix.lt/Stručio kiaušinis
Scanpix.lt/Stručio kiaušinis

„Lietuviai pakankamai konservatyvūs pirkėjai ir naujoves išbando bei priima nedrąsiai. Manome, kad taip atsitiko ir su strutiena. Lietuvoje strutienos vartojimo tradicijų beveik nėra, pirkėjų nežavi ir itin aukšta šios mėsos kaina. Visa tai turi įtakos tam, kad strutiena ir stručių kiaušiniai Lietuvoje taip ir netapo mėgstami“, – vertino UAB „Maxima LT“ komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė.

Prekybos tinkluose stručių kiaušiniai pasirodydavo tik prieš Šv. Velykas. Tačiau jau kelerius metus jų vitrinose nėra net ir prieš šią pavasario šventę. Pirkėjai brangiais kiaušiniais nesidomi. Be įprastų vištų kiaušinių, velykinį stalą ruošiančių šeimininkių akį patraukia nebent mažyčiai putpelių kiaušiniai. 

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką