-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Natūralus medus — su kokybės ženklu

Vartotojams, norintiems nusipirkti Lietuvoje pagamintų natūralių maisto produktų, juos atskirti padės kokybės ženklas.
Pasivaikščiojimas su fotoaparatu po rytų Norvegijos kalnus
KPP priemonei „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ iki 2013 metų skirta per 9,87 mln. Lt. / Alfredo Pliadžio nuotr.

Ženklu „Kokybė“ žymima sertifikuota aukščiausios kokybės išskirtinė žemės ūkio ir maisto produkcija.  

Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktai (IKP) yra išauginti ir pagaminti laikantis nacionalinės maisto kokybės schemos reikalavimų ir ypatingų technologijų.

Produktai turi būti auginami ir gaminami Lietuvoje, jiems  ribojamas mineralinių trąšų, pesticidų, veterinarinių vaistų naudojimo kiekis, dažnumas ir laikas, atstumas nuo laukų (kuriuose auga augalai ir ganosi gyvuliai) iki taršos šaltinių.

Perdirbant IKP nenaudojami sintetiniai maisto priedai (konservantai,  saldikliai, aromato ir skonio stiprikliai, dažikliai.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) yra patvirtinusi  9 skirtingų produktų grupių specifikacijas: bičių, grūdų, mėsos, paukštienos, pieno, šviežių vaisių ir daržovių, kombinuotųjų pašarų, kiaušinių bei cukrinės konditerijos ir šokolado gaminių.

Jas atitinkančią produkciją sertifikuoja ir kontroliuoja nepriklausoma ŽŪM akredituota VšĮ „Ekoagros“.

Šiuo metu kaip IKP gamintojai yra sertifikuoti 26 šalies bitynai, 3 daržovių ūkiai, 2 uogynų augintojai ir 1 sodininkas.

Aktyviausi – bitininkai

Aktyviausi IKP gamintojai ir teikėjai yra bitininkai. Pernai sertifikuotų bičių šeimų skaičius šalyje padidėjo iki 1019, buvo surinkta ir vartotojams parduota virš 30 tonų išskirtinės kokybės medaus.

Reikalavimai išskirtinės kokybės bičių produktams yra griežtesni nei privalomieji standartai.

Visi medaus ir jo produktų gamybos etapai  --  nuo augalų, iš kurių bitės renka žaliavą bičių produktams, iki galutinio produkto turi vykti tame pačiame regione ir gamintojas privalo tai įrodyti dokumentais.

Bitynai turi stovėti toliau nuo kelių, kitų taršos šaltinių bei genetiškai modifikuotų augalų, jei tokių yra.

Sertifikuotame meduje ir kituose bičių produktuose turi būti tik iš Lietuvoje natūraliai augančių augalų žiedadulkių.

Be to keliami specialūs reikalavimai aviliams, medaus bei jo produktų tarai.  Aviliai gali būti tik mediniai, medaus, žiedadulkių ir bičių duonos tara -- iš nerūdijančio plieno, fasavimo indai --  stiklo.

Draudžiama medų apdoroti termiškai.

Kur kas trumpesnis nei įprastai sertifikuoto medaus ir jo produktų tinkamumo vartoti terminas.

Išskirtinės kokybės bičių produktai sertifikuojami ir paženklinami ženklu „Kokybė“. Todėl juos lengva atpažinti ir atskirti nuo falsifikato.

Patiria papildomų išlaidų  

55 metų bitininkė Vyta Rusteikienė laiko 57 bičių šeimas. Sertifikuoti du jos bitynai.

V.Rusteikienė bitininkauja miškingame Varėnos rajone. Sertifikuoti jos bitynai stovi Samuniškių kaime. Aplink jį -- Subartonių draustinis, Ilgininkų raistas. Iš 40 ha kaimo žemės, tik pusę  -- dirbamos. Kita—natūralios pievos ir dirvonai, taigi -- natūralios bičių ganyklos.

„Net ir norėdamas nepasėsi čia medingojo barkūno—per rūgščios jam čia žemės“,-- Vytos medus – iš pušų, liepų, lauko gėlių.

Natūralų medų V.Rusteikienė turi teisę ženklinti IKP ženklu.

Tačiau gaminat sertifikuotą medų patiriamos papildomos išlaidos.

„Naujas nerūdijančio plieno medsukis kainavo 6 tūkst. litų“,-- sakė V.Rusteikienė. Be to, sertifikavimas, medaus tyrimai yra mokami.

Šių išlaidų bitininkei kol kas neatstoja medaus pardavimo kaina. „Išskirtinio medaus kol kas ieško tik tie žmonės, kuriems toks medus būtinas dėl sveikatos“,-- įsitikino bitininkė.

Remiami iš ES ir valstybės biudžeto

Dalį šių išlaidų bitininkė kompensuoja ES paramos lėšomis. Parama jai mokama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos  (KPP) priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“.

Pagal šią priemonę  pirmais paramos metais kompensuojamos sertifikavimo išlaidos, kanceliarinių prekių ir smulkios biuro įrangos, kuri neapskaitoma kaip ilgalaikis turtas, įsigijimas, IKP etiketės ar prekinės pakuotės dizaino sukūrimas ir kitos su įsitraukimu į IKP gamybą susijusios išlaidos. Vėliau gali būti finansuojamas metinis IKP gamintojų organizacijos nario įnašas.

Didžiausia paramos suma vienai žemės ūkio valdai – 10 tūkst. 358 litų per metus. Parama teikiama  5 metus. Paramos intensyvumas – iki 100 proc.

Iki 2013 metų šiai priemonei skirta per 9,87 mln. Lt parmos lėšų. Tad parama galės pasinaudoti apie 400 ūkių ar produkcijos gamintojų.

IKP augintojų ir gamintojų asociacijos gali pasinaudoti ir savo produktų realizacijai skirta parama. Pagal šią valstybės pagalbos priemonę jie gali iš dalies kompensuoti produktų pristatymo prekybai, prekybos patalpų išorės ir vidaus estetinio apipavidalinimo, prekybos ploto, prekybos įrangos (prekybinių vitrinų, šaldytuvų, lentynų, kasos aparatų) nuomos ar įsigijimo išlaidas.

15min.lt nuotr./KPF logotipas naujas

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius