Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

​Neriboto melžimo metai: Europa trina rankomis, lietuviai bijo bankroto

Karvė
Fotolia nuotr. / Karvė
Šaltinis: 15min
0
A A

Daugiau nei 30 metų Europos Sąjungoje galiojusių pieno kvotų laikas baigėsi 2015 m. kovo 31 dieną. Dabar, jas panaikinus, didieji Europos pieno gamintojai džiūgauja, kad galės gaminti daugiau pieno, tuo metu lietuviai ne tik nesiruošia to daryti, bet ir bijo, kai kuriems ūkininkams teks atsisakyti šio verslo.

Airijos ūkininkas Shane'as O’Loughlinas „Financial Times“ pasakojo, kad, galiojant pieno kvotų sistemai, jautėsi tarytum nuolatos varžomas antrankių.

„Dabar turime galimybę plėstis“, – sakė jis. Vyras ketina įsigyti iš aplinkui esančių ūkių dar per 100 hektarų žemės. Tuomet jis karvių bandą galėtų padidinti 230 karvių per šešerius metus, o pieno produkcija išaugtų nuo 832 tūkst. litrų iki 1,5 mln. litrų per metus.

„Financial Times“ rašo, kad dėl kvotų atšaukimo labiausiai pasipelnys tokios aukštos kokybės didelės pieno gamintojos kaip Nyderlandai, Danija ir Airija. Tuo metu kentės mažiau konkurencingi gamintojai – Rumunija ar Bulgarija.

Lietuvos ūkininkai taip pat nestos į didžiausių nugalėtojų gretas ir veikiau bičiuliausis su rumunais. Lietuva iki šiol niekada neviršijo savo kvotos, taigi ir dabar niekas nepasikeis, tik konkuruoti Europoje taps sunkiau.

Nuo pat 2004 metų, kai prisijungė prie Europos Sąjungos, Lietuva nė karto neviršijo šių kvotų.

Gamino mažiau, nei galėjo

Kiekviena Europos Sąjungos valstybė iki šiol turėjo 2 kvotas – pardavimo tiesiogiai ir pardavimo perdirbti. Nuo pat 2004 metų, kai prisijungė prie Europos Sąjungos, Lietuva nė karto neviršijo šių kvotų.

Žemės ūkio ministerija 15min.lt informavo, kad 2013–2014 kvotos metais nacionalines kvotas viršijo 8 valstybės – Vokietija, Olandija, Lenkija, Danija, Austrija, Airija, Kipras ir Liuksemburgas. Iš viso šios šalys dėl to į ES biudžetą turėjo sumokėti 409 milijonus eurų. 

Tuo metu už 2014–2015 kvotos metus galutinių pieno kvotų vykdymo duomenų dar nėra. 

„Preliminariai skaičiuojama, kad virškvočio mokesčio suma bus žymiai didesnė negu praėjusiais 2013–2014 kvotos metais. Pieno kvotas labiausiai bus viršijusios šios valstybės: Vokietija, Lenkija, Olandija, Airija, Austrija ir Danija. Taip pat tikėtina, kad kvotas gali viršyti Liuksemburgas, Estija, Italija, Belgija, Ispanija ir Kipras“, – 15min.lt sakė Lilija Tepelienė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės skyriaus vedėja.

Tuo metu Lietuva nė karto nuo 2004 metų nė vienos kvotos neviršijo. Pavyzdžiui, 2013–2014 kvotos metais Lietuva galėjo pagaminti 1,827 mln. tonų pieno, o pagamino tik apie 1,425 mln. tonų (78 proc.).

Pieno kvotų vykdymas
Pieno kvotų vykdymas

„Kvotų įvykdymo procentas keitėsi, nes ir pats kvotų dydis keitėsi dėl to, kad pieno gamintojai turėjo teisę pasikeisti kvotos rūšį (iš pardavimo perdirbti kvotos į pardavimo tiesiogiai vartoti kvotą ir atvirkščiai), taip pat nuo 2008 m. balandžio 1 d. visų ES šalių nacionalinės pieno kvotos buvo palaipsniui didinamos po 1 proc. tam, kad būtų sklandžiai pereinama („švelnesnis perėjimas“) prie pieno gamybos kvotų panaikinimo 2015 m. balandžio 1 dieną“, – aiškino L.Tepelienė.

Pieno produkcija 2013
Pieno produkcija 2013
Pieno produkcija
Pieno produkcija

Pagrindinės Europos Sąjungos pieno gamintojos yra Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Italija ir Lenkija – kartu jos pagamina daugiau nei 70 proc. pieno.

Kvotas viršydavusios valstybės, tokios, kaip Airija, dabar trina rankomis – galės gaminti, kiek panorėjusios. Tuo metu Lietuvos ūkininkai baiminasi, kad nebeatlaikys konkurencijos ir todėl ne tik kad nepadidins gamybos, bet kai kurie ūkiai ir visai užsidarys.

Baltijos valstybėms pakenkė ir Rusijos embargas

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas 15min.lt sakė, kad Lietuvos ūkininkai nepritarė kvotų panaikinimui, nes jis veikiausiai lems pieno gamybos šuolį, taigi padarys įtaką ir kainoms.

Lietuvos respublikos žemės ūkio rūmų nuotr./Andriejus Stančikas
Lietuvos respublikos žemės ūkio rūmų nuotr./Andriejus Stančikas

„Mes jaučiame pieno gamybos augimą nuo praėjusių metų, tai atsiliepė mūsų kainoms. Rusijos embargas tik pagilino situaciją. Be abejo, panaikinus kvotas, Lietuvos ūkininkams bus sunkiau konkuruoti su senųjų Europos Sąjungos valstybių ūkininkais“, – sakė jis.

Pasak jo, kainų skirtumas Europoje ir Lietuvoje ir dabar yra gana nemažas – dėl gamybos augimo ten taip pat mažėjo kainos, tačiau ne tiek, kiek Lietuvoje.

„Mūsų ūkininkai šiuo metu dirba žemiau savikainos. Aišku, ilgainiui kažkas susinormalizuos. Tik klausimas, ar visi ūkininkai sulauks to laikotarpio, ar dalis vis dėlto pasitrauks iš gamybos“, – sakė A.Stančikas.

Pasak jo, gamybą galėtų didinti ir Lietuva, tačiau tai negarantuotų didesnių ūkininkų pajamų – mat kuo didesnė pasiūla, tuo mažesnės kainos.

„Labai gerą pasakymą išgirdau, bendraudamas su prancūzų ūkininkais: kam reikia gaminti tai, ko niekam nereikia, reikia gaminti tiek, koks yra poreikis, o jeigu poreikio tokio nėra, tai mums labai atsiliepia per kainas. Galima pagaminti 80 proc. padoria kaina ir galima gaminti 120 proc., bet už tai gauti daug mažesnes pajamas nei gaminant 80 proc. Reikia gaminti tiek, kiek reikia“, – sakė jis.

Europos Komisija suvokia, kad vieniems ES ūkininkams sekasi geriau, o kiti klimpsta. ES komisaras žemės ūkiui ir kaimo plėtrai Philas Hoganas pabrėžė, kad didelį nerimą Europos Komisijai kelia Baltijos valstybių situacija.

„Parama pajamoms yra tik nedidelis pripažinimas to, kas egzistuoja jūsų šalyse dėl Rusijos embargo. Stebime situaciją, ateityje galbūt svarstysime kitas priemones, tačiau kol kas yra per anksti sakyti, kokios jos bus. Ūkininkai kenčia, mes tą pripažįstame. Per artimiausius mėnesius pažiūrėsime, kokių kitų priemonių galėtume numatyti“, – sakė jis.

Išnyks maži ūkiai

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas 15min.lt sakė, kad pieno kvotų panaikinimas yra labai žalingas Lietuvos žemės ūkiui. Tai veikiausiai lems, kad Lietuvoje išliks tik vidutiniai ir dideli ūkiai, o mažų nebeliks.

Kitos valstybės pasiruošė pieno kvotų atsisakymui. Mes labiausiai pajausime kvotų panaikinimą, - sakė J.Talmantas.

„Mūsų pieno gamintojams tai tikrai ne į naudą. Mes esame silpnesni nei kitos Europos Sąjungos šalys. Pieno supirkimo kainos pastaruosius penkerius metus mažiausios buvo Lietuvoje. Be to, kitos valstybės pasiruošė pieno kvotų atsisakymui. Mes labiausiai pajausime kvotų panaikinimą“, – sakė J.Talmantas.

Pasak jo, kitos valstybės pasistatė naujus ūkius, įrangą, o lietuvių ūkiai tik pradėjo kurtis, jiems reikia ir žemės, ir pastatų.

„Ypač naujoms Europos Sąjungos šalims pieno kvotų panaikinimas yra ne laiku, tai dar labiau klampins į blogesnę padėtį“, – sakė J.Talmantas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Jonas Talmantas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Jonas Talmantas

Jis mano, kad išsilaikyti sugebės tik vidutiniai ir dideli ūkiai, tuo metu smulkūs ūkiai išnyks.

„Jiems tikrai gresia išnykimas. Manau, kad išsilaikys tik vidutiniai ir stambūs ūkiai. O tie vidutiniai, manau, irgi turės apie 100 melžiamų karvių“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Kadangi rinka nėra guminė, bendra pieno gamyba gali išaugti nelabai smarkiai, tačiau konkurencingesnės valstybės, tokios kaip Airija, gamins daugiau, o Lietuva, nesugebanti konkuruoti, bus priversta pieno pagaminti mažiau.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką