Pažeidimai - kas penktoje bendrovėje
Pasak VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausios specialistės Viktorijos Septilkienės, per penkis šių metų mėnesius visos Lietuvos prekybos centruose, parduotuvėse ir turgavietėse atlikta beveik 300 patikrinimų.
Buvo aiškinamasi, ar prekiaujantys sveriama mėsa ir jos produktais laikosi higienos reikalavimų, o gaminiai yra saugūs ir kokybiški. VMVT inspektoriai taip pat tikrino, ar produktai laikomi tinkamoje temperatūroje, ar vartotojams apie juos pateikiama informacija nėra klaidinanti ir produktų ženklinimas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.
Patikrinta daugiau kaip 15,5 tonų šviežios kiaulienos, jautienos, paukštienos ir 8,3 tonų mėsos pusgaminių bei gaminių. „Išsiaiškinom, kad 54 maisto tvarkymo subjektai nesilaikė vienų ar kitų teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Tai sudaro 20 proc. nuo visų tikrintų subjektų. Daugiausiai pažeidimų nustatyta mažose parduotuvėlėse (turgaviečių kioskuose, kaimo parduotuvėse)“, - sako V.Septilkienė.
Prekiauja sena mėsa
Specialistė priduria, kad dažniausiai buvo prekiaujama mėsa ir jos produktais su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais ar be ženklinimo etikečių. Tokių pažeidimų nustatyta 40 proc. Pavyzdžiui, vienoje Jurbarko parduotuvėje buvo prekiaujama viščiukų broilerių ketvirčiais, kiaulienos lašiniais be jokių ženklinimo etikečių ir kiaulienos subproduktais su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais.
Jurbarko parduotuvėje buvo prekiaujama viščiukų broilerių ketvirčiais, kiaulienos lašiniais be jokių ženklinimo etikečių ir kiaulienos subproduktais su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais.
Kitas gana dažnai pasitaikantis reikalavimų nepaisymas – mėsos ir jos gaminių laikymas netinkamoje temperatūroje. Išaiškinta 15 proc. tokių atvejų. Štai viename Raseinių prekybos centre smulkinta kiauliena buvo laikoma beveik 8°C temperatūroje, nors turėjo būti ne aukštesnė kaip 2°C.
13 proc. sudarė atsekamumo pažeidimai – nebuvo įmanoma nustatyti produktų gamintojo, kilmės šalies. Be to, vartotojai neretai klaidinami dėl šviežios mėsos kilmės, kai ženklinimo etiketėje nepateikiama kilmės nuoroda.
Nustatyta 4 proc. atvejų, kuomet maisto produktais buvo prekiaujama pažeidžiant higienos reikalavimus.
Ko neturėtų pamiršti pirkėjai?
Dėl nustatytų pažeidimų prekiaujant sveriama mėsa ir jos produktais, šiemet atsakingiems asmenims skirtos 45 administracinės baudos. Taip pat prekiautojams nurodyta nedelsiant pašalinti gaminių ženklinimo, atsekamumo pažeidimus, tinkamai pateikti informaciją etiketėse, laikytis higienos ir kitų maisto produktų teisės aktų reikalavimų.
Pasak V.Septilkienės, šviežia mėsa, dešros, dešrelės, mėsos vyniotiniai ir kiti mėsos gaminiai yra vieni iš dažniausiai vartojamų maisto produktų, tad netinkama jų kokybė ypač piktina vartotojus.
Vis dėlto, ir patys pirkėjai turėtų atidžiai rinktis produktus – perskaityti visą etiketėje pateiktą informaciją, atkreipti dėmesį į šviežios mėsos ar gaminio išvaizdą, konsistenciją, kvapą ir skonį (jeigu yra galimybė), taip pat į tinkamumo vartoti terminą ir laikymo temperatūrą.
V.Septilkienė primena, kad renkantis dešras, dešreles, vyniotinius ir kitus sveriamus mėsos gaminius svarbu pasidomėti jų sudėtimi. Mat mėsos gaminių skonines savybes nulemia ne tik jų apdorojimo būdas, bet ir gamybai panaudotų skirtingų mėsos rūšių (kiaulienos, jautienos, paukštienos) bei kitų sudėtinių dalių kiekis bei juslinės savybės. Jeigu pardavėjas nesuteikia išsamios informacijos apie gaminio sudėtį, o ženklinimo etiketės neįskaitomos, pavyzdžiui, nusitrynę, be to, tinkamumo vartoti terminas užklijuotas ar taisytas, VMVT rekomenduoja iš tokio prekiautojo visai nepirkti.
Vartotojas, nusipirkęs netinkamos kokybės, turintį gedimo požymių produktą ar pastebėjęs, kad jo tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, gali kreiptis į parduotuvės, kurioje įsigijo nekokybišką produktą, administraciją arba prekyvietės pardavėją. Prekybininkas privalo grąžinti pinigus arba produktą pakeisti kokybišku.
