Paraiškas galima teikti ir elektroniniu būdu
Paramos pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ gali kreiptis fiziniai (ne jaunesni kaip 18 metų) ar juridiniai asmenys, kuriems žemė priklauso nuosavybės teise, valstybinės žemės valdytojai. Paraiškas priima Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniai paramos administravimo skyriai. Paraišką galima pateikti asmeniškai arba atsiųsti paštu.
Nuo šių metų paraiškas taip pat galima pateikti ir elektroniniu būdu informaciniame portale adresu: https://portal.nma.lt. Tokiu atveju paraiška internetu teikiama tik asmeniškai (įgaliotas asmuo negali teikti paraiškos). Prie paraiškos pridedami dokumentai turi būti elektroninės formos (jei dokumentas pateiktas popieriuje, jis turi būti nuskenuotas ir pateiktas kartu su paraiška).
Drauge su paraiška reikia ir kelių svarbių dokumentų, tad NMA specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad norintys gauti paramą miško įveisimui, turėtų suskubti – laiko susitvarkyti visus reikiamus dokumentus – vos mėnuo.
Kartu su paraiška reikia pateikti leidimą veisti mišką iš teritorinio žemėtvarkos skyriaus bei parengtą Miško želdinimo ir žėlimo projektą, kuris jau turi būti suderintas su VĮ Miškų urėdija. Jei mišką ketinama veisti saugomuose plotuose „Natura 2000“, reikia kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, kad ji išduotų pažymą apie galimybę sodinti mišką.
NMA Administravimo projektavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Kačinas akcentuoja, kad rengdamiesi pateikti paraišką, pareiškėjai turi nepamiršti svarbaus reikalavimo – veisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip pusė hektaro, nebent veisiamas miškas ribojasi su kitu mišku.
Kompensuojama 70 arba 80 proc. išlaidų
Pagal priemonę mokamos dviejų rūšių išmokos: vienkartinė miško įveisimo išmoka ir penkerius metus po įveisimo mokama miško priežiūros ir apsaugos išmoka. Išmokų dydžiai priklauso nuo to, kokia yra įveisiamo miško želdinių rūšinė sudėtis – kuo daugiau sodinama kietųjų lapuočių medžių rūšių ir liepos želdinių, tuo jos didesnės. Parama miškui įveisti valstybinėje žemėje teikiama tik miško įveisimo išlaidoms kompensuoti. Bendra paramos suma negali viršyti 690 560 Lt per trejų fiskalinių metų laikotarpį. Kompensuojama 80 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje ir 70 proc. palankiose ūkininkauti vietovėse. Pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad parama neskiriama kalėdiniams medeliams auginti, laukų apsauginėms juostoms apželdinti ir veisti greitai augančių medžių želdinius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra ne ilgesnis nei 5 metai. Taip pat parama neskiriama iškirstam miškui atsodinti ir savaime mišku apaugusiems plotams.
Telšiškio įveistą mišką gamta priėmė
Ūkininkas Jonas Kybartas iš Telšių buvo vienas pirmųjų, suskubęs pasinaudoti Europos Sąjungos parama miškų įveisimui dar 2004-2006 m., o jo pasodinti miškai šiandien atrodo beveik kaip giria. „Kirsti dar negalima, bet pasislėpti – jau įmanoma“, – juokauja ponas Jonas. Pasiteiravus, ar randa savo pasodintame miške grybų, prisipažįsta neieškojęs, bet patikina, kad žvėrys jau gyvena – gamta žmogaus rankomis išaugintus medžius priėmė.
Iš viso Jonas Kybartas užsodino tris plotus, daugiausiai ten auga eglės, beržai, keli ąžuoliukai. Prisipažįsta, kad dirbti tenka nemažai, be pagalbininkų nelabai išsiverstų: „yra darbų, kuriuos pats vienas nudirbtum tik po dviejų savaičių, o darbo tempai naudojantis šia priemone turi būti nemaži“. Šiuo metu jaunus miškus vis dar reikia prižiūrėti – genėti krūmus, žolę, apžiūrėti ir pačius medelius. Tačiau didesnių sunkumų ponas Jonas sako nepatyręs.
Miškų įveisimas – viena populiariausių priemonių
Per visą 2007–2013 m. laikotarpį pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ gauta daugiau nei 2030 paraiškų. Miškų apželdinimas – išties populiari priemonė tarp pareiškėjų, tad NMA vyriausiasis specialistas Donatas Kačinas neslepia, kad skirti 12 mln. nėra labai didelė suma. „Pavasarį, per pirmąjį šaukimą, gavome paraiškų, kuriuose bendra prašoma suma yra apie – 45 mln. litų. Tai rodo, kad priemonė tikrai labai paklausi“, – sako D. Kačinas.
Tuo atveju, jei gautose paraiškose prašoma suma bus didesnė nei skirta paramos lėšų, paraiškos bus atrenkamos taikant prioritetinius kriterijus. Paraiškos vertinamos pagal atitiktį prioritetų kriterijams atmetimo būdu. „Pirmąjį pirmumo kriterijų atitiks pareiškėjai, kurie iki šiol nėra gavę Europos Sąjungos paramos miškui veisti. Antrąjį – tie, kurių miškas veisiamas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Trečiasis kriterijus – veisiami ne greitai augančių medžių želdiniai. Prioritetinė tvarka bus taikoma ir pareiškėjams, kurių miškas veisiamas mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje arba žemėje, kurios našumas vertinamas iki 32 balų, taip pat apleistoje žemėje ir karstinių įgriuvų regione esančioje žemėje, jie atitiks ketvirtąjį pirmumo kriterijų. Penktasis pirmumo kriterijus bus taikomas pareiškėjams, kurių žemės sklypai, kuriuose planuojama veisti mišką, suformuoti žemės konsolidacijos projekte. Šeštasis – jei pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba kooperatyvo narys“, – vardija D. Kačinas.
 |
 |
