Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pamario šlapžemėse vėlyvus šienpjovius skandina vanduo ir nerimas

Šienapjūtė Sausgalviuose
A.Aleksėjūnienės nuotr. / Šienapjūtė Sausgalviuose
Šaltinis: 15min
0
A A

Saulė jau prie laidos, rūkas kyla nuo patvinusių Nemuno deltos upių – Leitės, Šyšos, Minijos, Tenenio baseinų ir polderių kanalų, o pievose tarp jų – pats darbymetis. „Baigiame!“ – aidu per slėnį nuvilnija vyrų šūksnis nuo burzgiančio šieno presavimo agregato. Dar viena iš šlapžemių sugrobta priekaba sauso šieno – tai lyg mažas laimėjimas mūšyje.

Užliejamose  Šilutės rajono pievose žalienų derlių suguldyti į pradalges, išdžiovinti ir susukti į šienainio rulonus  tebetrukdo klampi žemė. Lietūs ją šią vasarą merkė  iš viso 36 dienas, ir terminai, tinkamiausi žolynų dorojimui, ištirpo. Dabar tenka dirbti lyg šturmo sąlygomis.

Artėja rugpjūčio 1-oji, kai bus vertinama žemėnaudos būklė, iškilo grėsmė netekti ES išmokų, jei šienapjūtė  būtų nebaigta. „Klimpstančią šienapjovę vis traukiu iš gilių provėžų, todėl budžiu ir budėsiu nuo ryto iki vakaro, kol  šį Sausgalvių pievų lauką, 50 hektarų, bendradarbis  į pradalges nurėš“, – sako  bendrovės „Šilutės veislininkystė“ traktorininkas Algimantas, užkalbintas pakelėj.

A.Aleksėjūnienės nuotr./Šienapjūtė Sausgalviuose
A.Aleksėjūnienės nuotr./Šienapjūtė Sausgalviuose

Pasak jo, tam prireiks dvigubai daugiau laiko nei sausomis vasaromis. „O peraugusias žoles gyvuliai, kurių Armalėnų tvartuose auginama per pustrečio šimto, žiemą ės nenoriai“, – porina žmogus.

Stirnos šienapjūtę stebi iš tolo. V.Jusio nuotr.
Stirnos šienapjūtę stebi iš tolo. V.Jusio nuotr.
 
 

Viksvingame Sausgalvių pievų draustinyje peri  pasaulyje baigiantis išnykti paukštis, į Lietuvos raudonąją knygą prieš 20 metų įrašyta meldinė nendrinukė. 

Viksvingame Sausgalvių pievų draustinyje peri  pasaulyje baigiantis išnykti paukštis, į Lietuvos raudonąją knygą prieš 20 metų įrašyta meldinė nendrinukė.  Jos antros vados jaunikliai išmoksta  skraidyti tik apie liepos vidurį, todėl šienpjoviai tik dabar galėjo paleisti čia savo dalgius.

„Bet lietūs iki vakar neleido į pievas įvažiuoti, tad dabar tenka vytis prarastą laiką“, – dalykiškai dėsto Algimantas.

Šilutės savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Alfredas Stasys Nausėda viešoje erdvėje jau  išreiškė nuogąstavimus, kad ūkininkai dėl  kritulių netaptų kaltais be kaltės ir neprarastų  išmokų. Nes iki rugpjūčio 1-osios nušienauti visas šlapžemių pievas gali nepavykti. Pievų būklės vertinimus jis siūlo atidėti iki rugpjūčio vidurio.

Šilutės hidrometeorologinės stoties darbuotoja Onutė Bubulienė 15min.lt  patvirtino, jog pamario krašto ūkininkų bėdojimai dėl nepalankių orų sąlygų yra pagrįsti. Birželį būta 16 lietingų dienų, o liepą iš 25 praėjusių dienų 20 buvo lietingos. „Šienavimui toks oras tikrai nepalankus“, – sakė specialistė.

Beje, būtent Šilutės rajone, ūkininko  Algimanto Kliučinsko valdose netoli Leitės žiočių šiųmetės šienapjūtės pradžioje lankėsi žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ir Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Saulius Silickas. Jie akivaizdžiai įsitikino, jog keliolikoje tūkstančių hektarų užliejamose lankose tvarkyti žalienas yra sudėtingiau nei kitur.

Tačiau pamario žmonių ūkininkavimo sąlygos valdžiai rūpi, K.Starkevičius priminė, kad šiemet  iš valstybės biudžeto rajono žiemos polderių pylimams ir siurblinėms rekonstruoti buvo skirta 15 mln. litų.

Bet vandens sklidinų polderių kanalų išpompavimui „Šilutės polderių“ bendrovė vis tiek šiemet stigo lėšų, tad lankos ir dirvos daugelyje vietų iki šiol yra klampios. Tie, kas augino ankstyvąsias bulves, tik dabar, stojus giedrai, galėjo jų derlių neklimpdami nukasti.

Beje, Tenenio slėnyje, kuriame ūkininkauja Vytulių ir Žemaitkiemio  kaimų žmonės, iki spalio pradžios bus rekonstruotas Aukštumalės žiemos polderis, ir sąlygos žemėnaudai čia taps geresnės. Ši Saugų kadastrinės vietovės dalis yra vienintelė, kur investuojami milijonai jos būklei pagerinti.

Polderių kanalų išpompavimui „Šilutės polderių“ bendrovė šiemet stigo lėšų, tad lankos ir dirvos daugelyje vietų iki šiol yra klampios.

Prie Tenenio upės ant betono atramų sutūpusios laukinės antys kyla, kai  iš gilumos po jų kojomis  sukunkuliuoja vandens verdenė. Ji trykšta purslais viršun. Tai veržiasi pompuojamas  iš Aukštumalės polderio kanalų vanduo, kurį priima kairysis Minijos intakas Tenenys.

Siurblinė rekonstruojama,  polderio kanalai valomi, ruošiamasi pakeisti siurblinės vartus, šliuzus, o senus mailių traiškančius siurblius pakeisti  moderniais, atitinkančiais aplinkosaugos reikalavimus. Ši Nemuno deltos regioninio parko dalis įeina į Europos ekologinį tinklą „Natūra 2000“.

ES paramą pagal 2007–2013 metų Lietuvos kaimo plėtros programą šiems darbams gavo Saugų seniūnijos  Petrelių kaime įsikūrusi  Aukštumalės polderio melioracijos statinių naudotojų asociacija. Jai vadovauja Šilutės savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus specialistas Darius Lidžius.

Savivaldybė dengs iki 10 proc. projekto vertės, jei pagal Valstybės kapitalo investicijų projekto įgyvendinimo programas bus skirtas pilnas finansavimas melioracijos darbams.

Ankstyvosios bulvės. A.Aleksėjūnienės nuotr.
Ankstyvosios bulvės. A.Aleksėjūnienės nuotr.

Planuojama sustiprinti 200 metrų pylimo atkarpą urvinių žvėrelių suvarpytame ruože, išvalyti sąnašas iš  bendro 6,93 km ilgio nuvedančiųjų ir magistralinių griovių, rekonstruoti trys pralaidas ir 1,1 km ilgio pylimus.

Pasak asociacijos pirmininko  D.Lidžiaus,  Aukštumalės žiemos polderio melioracijos įrenginių atnaujinimas buvo būtinas,  nes žemdirbiai vargo, dorodami pievų žalienų derlių, technika klimpo ne tik šlapžemių lankose, bet ir per jas vingiuojančiuose vietiniuose keliuose.

Temos Nerimas, Vanduo
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką