Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Panikuoti neverta – lietuviškiems rūkytiems lašiniams, dešrai ar žuviai nieko negresia

Nida
J. Andriejauskaitės/15min.lt nuotr. / Nida
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos žiniasklaidos priemones trečiadienį apskriejo informacija, jog Europos Komisijos priimti teisės aktai sunaikins lietuvių ir kitų Europos tautų tradiciją medienos dūmais rūkyti dešras, kumpius, lašinius ar žuvį.

Kaip pranešė dienraštis „Lietuvos žinios”, nuo rugsėjo rūkyti produktai Europos Sąjungoje bus priskiriami prie pavojingų sveikatai. Tikėtina, kad dėl to bankrutuos ne viena kulinarinio paveldo produkciją gaminanti įmonė.

Rūkyti galės toliau

Griežčiau reglamentuojamas cheminis rūkymas, kai naudojamas tam tikras skystis skoniui suteikti, – teigė G.Sudikas.

Europos Komisijos atstovai ir teisininkai suskubo paneigti žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją.

„Nekalbama apie natūralų rūkymą naudojant dūmus. Griežčiau reglamentuojamas cheminis rūkymas, kai naudojamas tam tikras skystis skoniui suteikti. Vėlgi, norima tai ne uždrausti, o paženklinti. Vartotojas turi žinoti, kad perka taip išrūkytą produktą“, – 15min.lt sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas.

Giedrius Sudikas
Giedrius Sudikas

Jis pridūrė, jog nustatomos naujos maksimaliai leistinų kancerogenų ribos, taip rūpinantis žmonių sveikata ir siekiant įmones skatinti gamyboje naudoti gerąją praktiką.

Riboja chemikalų naudojimą

Man atrodo, kad šaršalą sukėlė būtent tokias medžiagas naudojančios įmonės, nebegalėsiančios pilti srutų į mėsos produktus. O tradiciškai dūmuose rūkyti produktus ir toliau bus galima, – teigė J.Urbanavičius.

Teisininkas, europarlamentarės Radvilės Morkūnaitės–Mikulienės padėjėjas Jonas Urbanavičius 15min.lt nurodė, kad Lietuvos gyventojai gali būti ramūs – niekas į rūkytus lašinius ar kumpius nesikėsina.

„Prieš dešimt metų šiuo klausimu buvo priimtas bendro pobūdžio teisės aktas, kuriame numatyta, kad maisto produktų rūkymui turi būti naudojama chemiškai neapdorota mediena ir tokios natūralios medžiagos, kaip vaistažolės, prieskoninės žolės, kadagio šakelės, spygliai, kankorėžiai. Vėliau Komisija, pasitarusi su Europos Maisto saugos tarnyba, patvirtino ir leidžiamų naudoti cheminių medžiagų sąrašą, kurios žmogaus sveikatai yra nekenksmingos. Gruodžio mėnesį kaip tik šis sąrašas ir buvo patvirtintas. Būtent apie tai ir kalbama Lietuvos žiniasklaidoje“, – sakė jis.

Pasak pašnekovo, Lietuvos žiniasklaidoje pasirodę straipsniai remiasi rėksmingomis Lenkijos laikraščių antraštėmis, o pirminius teisės aktus kartais rasti būna gana sudėtinga.

Janio Salinio/BFL nuotr./Mėsa
Janio Salinio/BFL nuotr./Mėsa

„Paprasčiau sakant – uždraudžiama naudoti visokias chemines medžiagas, imituojančias dūmo kvapą. Man atrodo, kad šaršalą sukėlė būtent tokias medžiagas naudojančios įmonės, nebegalėsiančios pilti srutų į mėsos produktus. O tradiciškai dūmuose rūkyti produktus ir toliau bus galima“, – teigė J.Urbanavičius.

Saugo vartotojų sveikatą

Nei rūkymo technologinė operacija, nei maisto produktų rūkymas, nėra ir nebus draudžiamas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, kad pagal 2011 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos reglamentą Nr. 835/2011  dėl didžiausios leidžiamos policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos maisto produktuose, nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. sumažinama didžiausia leidžiama  policiklinių aromatinių angliavandenių koncentracija rūkytuose gaminiuose. Tačiau pati technologinė operacija, maisto produktų rūkymas, nėra ir nebus draudžiamas.

„Maisto produktų rūkymas, tai maisto gamybos technologinė operacija, kai maisto produktas apdorojamas nevisiško degimo medienos (buko, alksnio ir kt.) dūmais. Tokio proceso metu maisto produkte susidaro tam tikros medžiagos, galinčios pakenkti žmogaus sveikatai – policikliniai aromatiniai angliavandeniliai. Siekiant užtikrinti aukštesnę vartotojų apsaugą nuo šių medžiagų daromo neigiamo poveikio, naujuoju reglamentu yra nustatomos mažesnės leistinos koncentracijos rūkytuose produktuose“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė.

Sunerimo dėl normų

Tradicinius maisto produktų rūkymo metodus taikantys gamintojai baiminasi, kad nauji, gerokai griežtesni reikalavimai bus daug sunkiau įgyvendinami ir pareikalaus nemažų investicijų.

Šiuolaikiniai maisto gamybos procesai ir naujausios maisto technologijos leidžia rinkai pateikti maisto produktus, turinčius rūkymo skonį, kurie gamybos proceso metu apdorojami specialiomis rūkymo medžiagomis. Šios medžiagos nėra laikomos maisto priedais, tačiau jos turi būti nurodytos apdorotų maisto produktų ženklinimo etiketėje kaip sudedamosios dalys.

Nuo šių metų sausio 1 d. Europos Sąjungoje įsigaliojo reglamentas, kuriuo yra patvirtintas maisto gamyboje leidžiamų naudoti kvapiųjų rūkymo medžiagų sąrašas. Tai reiškia, kad maisto produktų gamintojai gamyboje nebegalės naudoti į šį sąrašą neįtrauktų medžiagų.

Dalios Smagurauskaitės nuotr. / Mėsos produktai
Dalios Smagurauskaitės nuotr. / Mėsos produktai

Specialistų teigimu, daugiausiai diskusijų tarp gamintojų kilo dėl ženkliai sumažintų policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijų pagamintuose produktuose. Tradicinius maisto produktų rūkymo metodus taikantys gamintojai baiminasi, kad nauji, gerokai griežtesni reikalavimai bus daug sunkiau įgyvendinami ir pareikalaus nemažų investicijų. Dėl to ketinama inicijuoti papildomas diskusijas Europos Komisijoje ir svarstyti galimas naujojo reglamento taikymo išlygas.

Lietuvos gamintojai gali būti ramūs

„Lietuvos gamintojams šie reikalavimai neturėtų sukelti didelių nepatogumų, nes kaip rodo mūsų tyrimų duomenys, policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos maisto produktuose svyruoja nuo 0,2 µg/kg iki 1,0 µg/kg, tai yra, nesiekia nei pusės numatytų mažesnių koncentracijų“, – pabrėžė V.Septilkienė.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kiekvienais metais atrenka ir ištiria vidutiniškai 120-150 mėsos, žuvies gaminių, įvairių aliejų ir kitų maisto produktų mėginių policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijai nustatyti. Per 2013 metus šių tyrimų metu nebuvo nustatyta nei vieno reikalavimų neatitinkančio atvejo.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką