Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2020 11 26, 10:57

Parama jaunuolyno sutvarkymui pasinaudojęs ūkininkas: „Brandos sulaukia tik tinkamai prižiūrimi miškai“

Kėdainiškio Stasio Milerio gyvenime miškas atsirado prieš 20 metų. Nuo to laiko, kaip jis pats prisipažino, požiūris į medžius, jų auginimą, paties miško vertę stipriai pasikeitė.
Rūpintis mišku reikia pradėti kuo anksčiau
Rūpintis mišku reikia pradėti kuo anksčiau / 123RF.com nuotr.

„Galima sakyti, kad mišką įsigijau pažaidimui. Nelabai žinojau, ką su juo darysiu. Tačiau vėliau pradėjęs gilintis ir domėtis, pabuvęs įvairiuose seminaruose, perskaitęs daug literatūros, kurios dabar apstu, suvokiau, kas tikrai svarbu. O tai yra – miško išsaugojimas ateities kartoms“, – sakė pašnekovas.

Svarbiausia pamoka, kurią pabrėžė išmokęs miško savininkas, – kad rūpintis mišku reikia pradėti kuo anksčiau. Nes vėliau ištaisyti klaidas ir užauginti brandų ir ilgaamžį mišką gali būti labai sudėtinga.

Rūpintis mišku reikia pradėti kuo anksčiau.

„Ir aš – tik įsigijęs miško iš „greitųjų pardavimų berniukų“ (taip vadinu skelbimuose mišką pardavinėjančius žmones) klaidingai įsivaizdavau, kad jauno miško negalima kirsti. Tiesa tokia, kad reguliuoti medyno tankį būtina. Kaip ir iškirsti nereikalingų rūšių medžius ar krūmus, kurie nieko kito nedaro, tik stelbia kitas, tikslines, medžių rūšis. Vis dėlto toks suvokimas neateina per dieną ar dvi“, – pasakojo miško savininkas.

Pašnekovas apgailestavo, kad Lietuvoje nemaža dalis privačių miškų savininkų tebesivadovauja klaidingais įsitikinimais. „Labai dažnai miško turėtojai išpjauna seną mišką, o jaunuolyną palieka augti bet kaip. Priauga įvairios medžių ir krūmų rūšys: lazdynai, karklai ir kt., kurie dažnai netinka vyrauti tuose miškuose. O savininkas nieko nedaro“, – mintimis dalinosi S.Mileris. Taip elgtis, anot jo, neatsakinga – tiek asmeniniu, tiek ekologijos požiūriu. „Juk miškai – žemės plaučiai. Mes turime pasirūpinti, kad jie išliktų ateities kartoms“, – įsitikinęs pašnekovas.

Vis dėlto ir pasidžiaugti yra kuo: S.Milerio teigimu, ugdyti atsakingą požiūrį į miško auginimą ir priežiūrą padeda ir valstybė, remdama ir koordinuodama įvairias programas. Viena jų – parama pagal Lietuvos kaimo plėtros (KPP) 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“. Šios paramos pagalba galima padengti visas ar bent dalį jaunuolyno sutvarkymo išlaidų.

123RF.com nuotr./Miškai – žemės plaučiai
123RF.com nuotr./Miškai – žemės plaučiai

Dėl paramos pagal šią priemonę S.Mileris kreipėsi 2017 m. ir netrukus gavo 4500 Eur. Už šias lėšas ūkininkas atskyrė savo mišką nuo kaimynystėje esančių sklypų, pasidarė kitus jaunuolyno priežiūros darbus. Juos tęsti ketina gavęs naują paramą – kreiptis ir naudotis valstybės bei Europos Sąjungos suteikiama finansine parama jis ragino ir kitus miškų savininkus.

„Miškų pjovimui, technikai ir panašiems dalykams priemonių yra nemažai. Tačiau tai, kas susiję su miškų priežiūra ir ekonominiu stiprinimu, yra neišdirbti dirvonai. Todėl ši parama – labai reikalinga“, – sakė miško savininkas.

Padidinus įkainius paraiškų sulaukiama vis daugiau

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Smilgaitytės, parama pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ teikiama ne tik jaunuolynų ugdymui, bet ir pamiškių formavimui, miškuose esančių saugomų natūralių buveinių ar saugomų rūšių buveinių atkūrimui arba būdingos miško struktūros palaikymui, nevietinių medžių rūšių medynų pertvarkymui į vietinių medžių rūšių medynus, vidinės miškotvarkos ir miško želdinimo ir žėlimo projektų rengimo išlaidoms.

„Veiklos sritis skatina miško ekosistemų, būtinų ekologinei pusiausvyrai šalyje, išlaikymą ir išsaugojimą. Jos apima daugelio gyvūnijos ir augmenijos rūšių buveines, išsaugo būdingas ekosistemas, absorbuoja anglies dvideginį ir mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje, saugo gruntinius ir paviršinius vandenis“, – pažymėjo ministerijos atstovė.

Jos teigimu, susidomėjimas šia priemone šiemet stipriai išaugo. ŽŪM duomenimis, per pirmąjį paraiškų rinkimo etapą yra pateiktos 375 paraiškos, šiuo metu atliekamas paraiškų vertinimas. Tuo tarpu pernai paramai gauti patvirtintos 148 paraiškos, 2018 m. – 133 paraiškos, 2017 m. – 113 paraiškų, 2016 m. gautos 169 paraiškos, o 2015 m. – 126 paraiškos.

„Labiausiai didesnį susidomėjimą nulėmė didesnis vienkartinės kompensacinės išmokos dydis už išugdyto jaunuolyno (iki 20 metų amžiaus) hektarą – vietoje 253 Eur yra mokama 343 Eur“, – sakė R.Smilgaitytė.

Ji pažymėjo, kad šis paraiškų teikimo etapas nuo ankstesnių skiriasi.„Paraiškos pagal šią veiklos sritį bus renkamos dar šiais metais, t.y. 2020-aisiais. Tačiau paraiškų rinkimo laikotarpis bus trumpas, todėl norintys teikti paraiškas turėtų pradėti ruoštis iš anksto. Paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai bus galima pateikti 2020 m. gruodžio 16-30 d.“, – nurodė ŽŪM 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyr. specialistė.

Kas gali pretenduoti į šią priemonę?

Paramos gali kreiptis privačių ir valstybinių miškų valdytojai, įgyvendinantys projektus kaimo vietovėje. Fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad tame pačiame plote parama jaunuolynų ugdymui gali būti teikiama du kartus per 2014-2020 m. programos įgyvendinimo laikotarpį. Tiesa, antrą kartą parama jaunuolynų ugdymui tame pačiame plote gali būti teikiama, jei pakartotinis jaunuolynų ugdymas vykdomas praėjus ne mažiau kaip trims metams po ankstesnio jaunuolynų ugdymo.

Kreiptis dėl paramos galima du kartus. Bet yra papildomų sąlygų.

„Kreipiantis paramos, jaunuolynų ugdymas turi būti suprojektuotas vidinės miškotvarkos projekte arba pateikiama Valstybinėje miškų tarnyboje registruoto specialisto, turinčio teisę rengti vidinės miškotvarkos projektus, išvada. Iki paraiškos pateikimo dienos, pareiškėjas savo vardu, kaip valdos valdytojas, turi būti įregistravęs valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Jei miško žemė yra valdoma nuomos, panaudos ar kitais pagrindais, nuomos, panaudos sutartys iki paramos paraiškos pateikimo turi būti įregistruotos VĮ Registrų centre“, – sakė R.Smilgaitytė.

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuo 2020 metų rugsėjo 1 d. Miško kirtimų taisyklėse įsigaliojo nauja nuostata, kad spygliuočių, kietųjų lapuočių ir minkštųjų lapuočių medynuose jaunuolynų ugdymas vykdomas 8-20-aisiais jų augimo metais. Anksčiau jaunuolynų ugdymas spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose turėjo būti vykdomas 8-20-aisiais jų augimo metais, o minkštųjų lapuočių medynuose – 6-20-aisiais metais.

Detali informacija apie šią priemonę pateikiama ČIA.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką