Už įstatymą balsavo valdančiosios socialdemokratų, „tvarkiečių“, „darbiečių“ ir Lenkų rinkimų akcijos atstovai bei opozicijoje esantys konservatoriai. Už saugiklius balsavo 78 Seimo nariai, 7 buvo prieš, 5 susilaikė.
Ramina, kad pataisys vėliau
Pasisakydamas už saugiklių įvedimą socialdemokratas Mindaugas Bastys tikino, kad politikai bandė padaryti viską, kad tik apsaugotų Lietuvos žemę nuo spekuliantų. Tačiau jis pripažino, kad kai kurie saugikliai gali būti pertekliniai.
Dirbamos žemės po šio įstatymo priėmimo negalės nusipirkti nei premjeras Algirdas Butkevičius, nei buvęs premjeras Andrius Kubilius.
„Svarstymams ar naujiems siūlymams dabar nelabai yra laiko. Jei tos nuostatos nepasitvirtins ar matysime, kad jos per daug trukdančios mūsų žemdirbių gyvenimą, galėsime taisyti“, – įtikinėjo balsuoti už įstatymą M.Bastys.
Pasak jo šis įstatymas tikrai visiems patikti negali, bet iš esmės, pasak politiko, įstatyme ūkininkai yra maksimaliai apsaugoti.
Tuo tarpu "darbietis" Saulius Bucevičius pareiškė, kad įstatymas nė neagalėjo būti aiškesnis. Pasak jo, kol dėl jo nuostatų nesutaria nė patys žemdirbiai, nerealu, kad visiems priimtinas taisykles sukurs politikai.
Pasisakė ir šeimomis
Tokie jo pareiškimai opoziciją prajuokino. Liberalas Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad šis įstatymas tapo nebe saugiklių, o trukdiklių sąrašu.
„Čia ne šios civilizacijos, ne ES projektas, o feodalinis projektas“, – pareiškė jis, aiškindamas, kad numatant daugybę išlygų žemės pirkėjams, Seimas visus Lietuvos piliečius laikė „žulikais ir spekuliantais“, tokiu būdu pažeisdamas kiekvieno žmogaus konstitucinę teisę į nuosavybę.
Čia ne šios civilizacijos projektas, – teigė E.Gentvilas.
„Pagalvokime, kuris iš mūsų čia po tokio įstatymo priėmimo turės teisę pirkti žemę?“ – klausė parlamentaras kolegų.
Jis skaičiavo, kad dirbamos žemės po šio įstatymo priėmimo negalės nusipirkti nei premjeras Algirdas Butkevičius, nei buvęs premjeras Andrius Kubilius.
Be to, E.Gentvilo teigimu, šis įstatymas sutrukdys Lietuvos vystymuisi, nes dėl numatyto reikalavimo prieš perkant dirbamą žemę kelerius metus būtinai gyventi Lietuvoje, žemės negalės įsigyti ir dirbti žemdirbystės emigracijoje pasimokę lietuviai.
„Neįsisiautėkite, kolegos, su savo saugikliais ir tariamomis užsieniečių ordomis, kurios neva stovi prie sienos laukdamos, kol galės įsigyti žemę. (…) Net pagal Konstituciją draudžiama riboti žmogaus teisę į nuosavybę dėl jo išsilavinimo, galvokime, ką mes padarysime“, – ragino E.Gentvilas.
Neskubėti prikurti begalės trukdžių ragino ir E.Gentvilo sesuo, bet politinė oponentė „darbietė“ Virginija Baltraitienė. Ji tikino, kad įstatymas – ne žaislas, kurį galima priimti bet kokį iš karto žadant, kad po pusmečio viską galima pakeisti.
Tačiau konservatorius Kazimieras Starkevičius tikino, kad šis įstatymas parengtas visai neblogai, nes jame aiškiai pasakoma, kad žemę Lietuvoje užsieniečiai galės nusipirkti, bet negalės ja spkuliuoti. Jis ramino liberalą E.Gentvilą, kad teisės aktas neatbaidys ir emigrantų, mat jie galės pradėti ūkininkauti nusipirkę 10 ha žemės, o paskui avo valdas plėsti.
P.Gražulis mojavo plakatu
Seimo skandalistas „tvarkietis“ Petras Gražulis svarstant, kokius saugiklius dirbamos žemės pirkėjams numatyti, nepraleido progos pasireklamuoti.
Jis tikino, kad šiuo metu Lietuvos žemę jau yra pasidaliję keli stambūs žemvaldžiai ir būtent tokią situaciją šiuo įstatymu norima įtvirtinti. Tai tvirtindamas Seimo tribūnoje P.Gražulis mojavo atsineštu plakatu, nors tokios „vaizdinės priemonės“ Seime paprastai draudžiamos.
P.Gražulis ragino pirmiausia atimti žemę iš dabartinių jos savininkų, turinčių daugiau nei 500 ha, o tada jau spręsti, kokius saugiklius numatyti būsimiems pirkėjams.
Jis tikino, kad šiame įstatyme yra likusi daugybė „skylių ir skylučių“, todėl Seimas dėl įstatymo turi prašyti STT išvados, tačiau tokio jo siūlymo kolegos nepalaikė.
Saugikliai – ne tik užsieniečiams
Šis įstatymas turėjo būti parengtas tam, kad būtų apasisaugota nuo žemės spekuliantų, kurie neva turėjo sukrusti po to, kai Lietuvoje nebegalios draudimas dirbamos žemės įsigyti kitų ES šalių piliečiams. Tačiau Seimo svarstomame įstatyme, kuriame numatyti nauji saugikliai, nemaža naujų apribojimų įvesta ne užsieniečiams, o Lietuvos piliečiams, norintiems pirkti žemės.
Įstatyme numatyta, kad nuo gegužės žemės ūkio paskirties žemės įsigyti galės tik ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų ūkininkavę ir žemės ūkio naudmenas ar pasėlius deklaravę, įregistravę žemės ūkį asmenys.
Nustatyta, kad įsigytą žemę bus privalu dirbti 5 metus (kai kurie Seimo nariai siūlo 3 metus – dėl termino bus balsuojama). Už šio įpareigojimo nevykdymą siūloma skirti 2,5 tūkst. litų iki 5 tūkst. litų baudas.
Taip pat norintiems įsigyti daugiau nei 10 ha. žemės reikės gauti Nacionalinės žemės tarnybos, o ne savivaldybės specialios komisijos, kaip buvo siūloma anksčiau, leidimą. Dabar bendrovėms bei ūkininkams galima įsigyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės. Nuo šių metų susijusiems asmenims taip pat negalima įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės.
Daugiau žemės galės pirkti tik gyvulių augintojai – jų perkamos žemės kiekis priklausys nuo auginamų gyvulių skaičiaus.
Prisiminė lietuvių kalbą
Tiesa, prieš pat paskutinį balsavimą Seimo nariai Aurelija Stancikienė ir Paulius Saudargas darkart pamėgino į įstatymą įkišti nuostatą, kad žemę Lietuvoje galėtų pirkti tik tie asmenys, kurie bent minimaliai moka lietuvių kalbą.
Nors įstatymą svarstę komitetai tokios nuostatos atsisakė, A.Stancikienė ir P.Saudargas tikino, kad tik kalbos mokėjimas įrodytų, kad žemės savininkas tikrai susikalbės su vietos žmonėmis ir nespekuliuos žeme.
Tuo tarpu liberalas Eligijus Masiulis priminė politikams, kad ši nuostata greičiausiai preištarauja ne tik ES teisės aktams, bet ir Lietuvos Konstitucijai. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad iams leidžia žemės savininkui pačiam nei gyventi Lietuvoje, nei dirbti žemę, o tik turėti čia nuosavybės ir samdinių.
A.Stancikienė dar bandė uždrausti prekybą žeme pasienio regionuose, bet ir ši idėja palaikymo Seime nesulaukė.
