Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pieno ūkį turintis raseiniškis Jonas Galinaitis: „Kenčiame ir rusų embargą, ir supirkėjų suktybes“

Raseinių rajono ūkininkas Jonas Galinaitis. V.Judicko nuotr.
Raseinių rajono ūkininkas Jonas Galinaitis. V.Judicko nuotr.
Šaltinis: Alio, Raseiniai
0
A A

Raseinių rajono ūkininkai kraipo galvas: pieno supirkimo kainos krito iki rekordiškai žemo lygio, bet pieno produktai parduotuvėse neatpigo. „Supirkimo kainas sumažinę perdirbėjai aiškina, kad jie negali pirkti nuostolingai. O ūkininkai nuostolingai melžti gali? Ūkininkai viską iškęs?“ – su kandžia ironija klausė Raseinių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Vincentas Macijauskas. Jis įtaria, kad visą Rusijos embargo naštą apsukrūs verslininkai bando užversti ant ūkininkų pečių.

Skaičiuoja nuostolius

Melžiamas karves auginantys Raseinių rajono ūkininkai jau ne pirmą savaitę skaičiuoja nuostolius, bet nevilčiai nepasiduoda. „Tai ne pirmas kartas. Esame užgrūdinti, tad kaip nors išgyvensime“, – sakė savo prosenelių žemėje ūkininkaujantis Jonas Galinaitis.

„Tai ne pirmas kartas. Esame užgrūdinti, tad kaip nors išgyvensime“, – sakė savo prosenelių žemėje ūkininkaujantis Jonas Galinaitis.

Tačiau patyrusį ūkininką stebina pieno supirkėjų ir perdirbėjų elgesys.

„Kai viskas būna gerai, triname rankikėmis. Ateina momentas, ir vėl mes su rusais turime problemų. Tiesą sakant, man tos problemos ne visai suprantamos. Jau seniai visiems aišku, kad perdirbėjai turėtų ieškoti kitų rinkų. Tada rusai mums neturėtų tokios didelės įtakos. Ir valdžios žmonės apie tai kalba. Jau Andrius Kubilius kalbėjo, kai buvo premjeru, bet niekas nesikeičia“, – apgailestavo J. Galinaitis.

Pavydi lenkams

J. Galinaitis su keliais ūkininkais praėjusią liepą lankėsi Lenkijoje ir nustebo sužinojęs, kad vietos ūkininkams pieno supirkėjai už litrą moka beveik 1,5 lito.

Vienas iš kooperatyvo „Pienas LT“ pajininkų, Raseinių krašto ūkininkas Eugenijus Jasiulis tvirtino, kad situacija nėra džiuginanti.

„Savo pieną parduodu kooperatyvui „Pienas LT“. Žinau, kad jie pieną veža į Lenkiją. Nuo rugsėjo „Pienas LT“ už pieno litrą man moka tik 60 centų. Iki tol mokėjo po 90 centų. Jei jie Lenkijoje už litrą gauna po 1,5 lito, tai šluojasi didelį pelną“, – svarstė ūkininkas.

„Dalį pieno iš tiesų gabename į Lenkiją. Tiekėjams iš užsienio jie gerai moka tik tada, kai yra didelė pieno paklausa. Tačiau dabar, kai užsidarė Rytų rinka, užsieniečiams jie moka labai šykščiai. Tik saviems gerai atseikėja“, – patikino E.Jasiulis.

Savo pieną parduodu kooperatyvui „Pienas LT“. Žinau, kad jie pieną veža į Lenkiją. Nuo rugsėjo „Pienas LT“ už pieno litrą man moka tik 60 centų. Iki tol mokėjo po 90 centų. Jei jie Lenkijoje už litrą gauna po 1,5 lito, tai šluojasi didelį pelną

Riba – pasiekta

J. Galinaičio nuomone, 60 centų už litrą – tai riba, kurią peržengus ūkininkams pasidarytų visiškai riesta.

„Praėjusiais metais tokiu pat metu už litrą pieno gaudavome daugiau nei litą. Kaip dabar suksimės, kol kas neaišku. Tam, kad pieno ūkis dirbtų nenuostolingai, reikia už litrą gauti bent 80 centų. Mano situaciją lengvina tai, kad nuostolius padengs kitos ūkio šakos. Dar parduodu grūdus ir jautienos. Tiesa, jų kainos taip pat sumažėjusios, bet ne taip smarkiai“, – guodėsi J. Galinaitis.

Kaip ir daugelis savo veiklą plėtojančių ūkininkų, jis yra pasiėmęs paskolų ir nuogąstauja, kad finansinių įsipareigojimų našta pasunkės. Tačiau įžvelgia ir šviesesnių perspektyvų: „Vėlyvą rudenį situacija gali pagerėti, nes tuo laiku visada sumažėja pieno pasiūla. Tad kainos gali šoktelėti, ir galbūt žiema bus lengvesnė.“

Jo ūkyje – 65 karvės, iš kurių kasdien primelžiama po 1,3 tonas pieno.

Stabdys investicijas

Kooperatyvo „Pienas LT“ pajininkas E. Jasiulis pats augina 80 karvių, iš kurių kasdien primelžia apie 2 tonas pieno: „Dabar dirbame nuostolingai. Pigiai parduodami vieną litrą pieno patiriame maždaug 20 ct nuostolių.“

Paklaustas, kaip ketina suktis, ūkininkas sakė: „Nebėgsiu į laukus ir nerėksiu. Reikia dirbti toliau ir ieškoti išeičių. Kuriam laikui teks pristabdyti planuotas investicijas. Panaši situacija buvo, regis, 2009 metais, kai Rusija taikė sankcijas. Išgyvenome.“

Paklaustas, kaip ketina suktis, ūkininkas sakė: „Nebėgsiu į laukus ir nerėksiu. Reikia dirbti toliau ir ieškoti išeičių. Kuriam laikui teks pristabdyti planuotas investicijas.

Ūkininkai apgailestauja, kad netikėtų sunkumų patyrė Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje veikiantis kooperatyvas „Pienas LT“.

„Tikėjomės, kad jau kitais metais iš surinktos žaliavos prasidės aukštos klasės pieno miltų gamyba ir kooperatyvas taps nepriklausomas nuo Rusijos rinkos, tačiau planus sugriovė Vokietijos bendrovės bankrotas. Ta bendrovė turėjo aprūpinti perdirbimo technologijomis. Dabar tenka skelbti naują konkursą. Tikimės, kad pieno perdirbimo įrenginiai pradės veikti 2016 metų sausį“, – sakė vienas kooperatyvo pajininkų.

Įžvelgia supirkėjų išnaudojimą

Raseinių rajone esančiame Česlovo Labučio ūkyje kasdien primelžiama apie 1,5 tonos pieno, tačiau kritusios supirkimo kainos neskatina didinti pajėgumų.

„Dabar mums sunku. Ypač bus sunku vykdyti įsipareigojimus bankams, tačiau, manau, bus rasta išeitis. Daug tikimės iš Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos. Premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad supirkėjai, nepagrįstai mažinantys supirkimo kainas, nebus remiami. Tikimės, kad Vyriausybė labiau rems ūkininkus, o ne perdirbėjus ir prekybininkus“, – samprotavo ūkininkas.

Č. Labučio nuomone, perdirbėjai ir prekybininkai išnaudoja ūkininkus ir ekonominės grėsmės akivaizdoje nerodo jokio noro demonstruoti pilietinio solidarumo.

„Neseniai iš miesto buvo atvažiavę giminaičiai. Jie stebėjosi mano pasakojimais apie labai sumažėjusias pieno supirkimo kainas ir sakė, kad parduotuvėse pienas ne atpigo, bet netgi šiek tiek pabrango“, – pasakojo Č.Labutis.

Prekybininkai naudos neturi

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ tvirtino, kad prekybininkai šioje situacijoje neturi jokios naudos. 

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ tvirtino, kad prekybininkai šioje situacijoje neturi jokios naudos. 

„Galbūt pieno supirkimo iš ūkininkų kainos ir krito rekordiškai, tačiau tai dar nereiškia, kad mes pieno produktus gauname rekordiškai pigiau. Kainos nepakito. Jei mums tiekiamos produkcijos kaina vienu kitu centu sumažėja, tai atsispindi ir mūsų kainose. Manau, kad iš šios situacijos naudos turi supirkėjai“, – svarstė Darius Ryliškis.

„Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ pabrėžė, kad kai kurie pieno produktai šio prekybos tinklo parduotuvėse pastaruoju metu atpigo.

„Sėkmingai pasibaigus deryboms dėl tiekiamos produkcijos pirkimo kainų, praėjusią savaitę dviejų didžiųjų šalies pieno perdirbėjų tiekiamas geriamasis pienas mūsų parduotuvių lentynose atpigo maždaug 3 proc. Kitų pieno produktų kaina kol kas nesikeitė.

Už tiekiamos produkcijos kainodarą pirmiausia atsakingas produkto gamintojas, kuris įvertinęs žaliavos, prekės pagaminimo kaštus mums nustato prekės pirkimo kainą. Tad galutinė kaina vartotojui visų pirma priklauso nuo prekės gamintojo nustatytos kainodaros, taip pat valstybės priskaičiuojamų mokesčių, patiriamų kaštų prekę transportuojant, konkurencinės aplinkos visoje rinkoje.

Savo ruožtu visuomet ieškome galimybių, kaip savo klientams pasiūlyti geriausią kainą. Tai lemia mūsų konkurencinį pranašumą. Tad dėl pieno produktų kainų šiuo metu mes ir toliau deramės su Lietuvos pieno perdirbėjais bei ieškome kitų galimybių, kaip savo klientams pieno produktų kainą sumažinti ir taip užtikrinti, kad pamėgtus pieno produktus mūsų pirkėjai galėtų įsigyti ir vartoti neskriausdami piniginės“, – pabrėžė R. Saulytė.

Savaitraštis „Alio, Raseiniai“ paprašė, kad supirkėjams ir perdirbėjams skirtus ūkininkų priekaištus pakomentuotų bendrovės „Pieno žvaigždės“ atstovai.

Komentarą buvo pažadėta atsiųsti iki antradienio darbo dienos pabaigos, tačiau jo taip ir nesulaukėme.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką