Bulvės, morkos, burokėliai, kitos iš žemės iškastos daržovės, aišku, yra purvinos, tačiau jomis prekiaujančios moterys sako, kad dalis žmonių tokias mieliau perka nefasuotas, lauko prekybos taškuose. Esą ir pigiau, ir pasirinkti galima.
„Žmonės labai gerai perka. Atrenkam po kiekvieną bulvytę, žiūrim, kad žmogui nepapultų supuvusi, sąžiningai. Vienąkart žmogus nusipirks blogą prekę, tai neateis kitą dieną“, – sako prekiautoja Angelina Seikienė.
„Jeigu būtų fasuotos, šiaip žmonės jų nenorėtų. Pikėjai nori patys rinktis, sako: žinau, ką deduosi į maišelį ir ką aš parsinešu namo“, – pasakoja kita prekiautoja Neringa Korsakienė.
Tačiau uostamiesčio valdininkai siūlo uždrausti prekiauti tokiomis daržovėmis viešose vietose. Esą prekyba jomis turėtų kraustytis į turgų.
„O kaip jūs įsivaizduojate be vandens, be nieko ir šalia kitų daržovių prekiauti? Yra vietos, kur tinka ta prekyba – tai specialiai įrengtos prekyvietės, o ne miesto gatvės ir aikštės“, – sako Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos sk. vedėja Zita Žižytė.
Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai grėsmės maisto saugumui, prekiaujant nefasuotomis, vadinamosiomis nešvariomis daržovėmis, neįžvelgia. Smulkieji verslininkai aiškina, kad reikalavimas jas fasuoti reiškia papildomas sąnaudas, dėl to daržovės pabrangtų. Žmonės prarastų galimybę kelias morkas, ar vieną burokėlį nusipirkti šalia namų.
„Savivalda automatiškai šituo sprendimu nukreipia pirkėjus į parduotuves. Tai iš tikrųjų neigiamai veiks. Kurioziškai atrodo, kai savivalda išnuomoja vietas, verslininkai moka už prekybos vietas, ir savivalda tuo pačiu kita ranka atima galybes užsidirbti“, – tikina Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininko pavaduotojas Donatas Botyrius.
Jei lapkričio pabaigoje Klaipėdos valdžia vis dėlto uždraustų viešose vietose prekiauti nefasuotais šakniavaisiais, verslininkai neatmeta galimybės kreiptis į teismą.
