Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktai – tai tokie produktai, kurių kokybė pranoksta Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinių teisės aktų nustatytus saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus, kurie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų naudojimo pasižymi ypatingomis savybėmis.
Šiuo metu į rinką išskirtinę savo produkciją gali tiekti 26 sertifikuoti šalies bitynai, 3 daržovių ūkiai, 2 uogynų augintojai ir 1 sodininkas.
Pastaruoju metu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) išplėtė IKP sąrašą. „Į jį be medaus, daržovių, vaisių ir uogų įtraukti ir kiaušiniai, triušiena, aviena, įvairūs pieno produktai, taip pat ES lygiu tradiciniu gaminiu pripažintas skilandis ir t.t.“,– sako ŽŪM Kokybės politikos departamento Kokybės skyriaus vedėja Angelė Liubeckienė.
Be chemijos ir maisto priedų
IKP – švarus, cheminėmis medžiagomis neužterštas maistas. Jis pasižymi natūralumu, maistingumu, šviežumu, išskirtiniu skoniu, kvapu, išvaizda ir konsistencija.
IKP augintojams ir perdirbėjams keliami dideli specialūs reikalavimai.
Pirmiausia, auginant tokius produktus ribojamas mineralinių trąšų, pesticidų, veterinarinių vaistų naudojimo kiekis, dažnumas ir laikas. Taip pat – atstumas nuo laukų (kuriuose auga augalai ir ganosi gyvuliai) iki taršos šaltinių.
Perdirbant IKP nenaudojami sintetiniai maisto priedai (konservantai, saldikliai, aromato ir skonio stiprikliai, dažikliai).
IKP yra šviežesni, nes vartotojui turi būti pateikiami per trumpesnį nei įprasta tos kategorijos produktams laiką.
IKP taikomi ekstensyvūs auginimo, gamybos bei maistingumą išsaugojantys perdirbimo būdai.
Auginant juos ir perdirbant reikalaujama taikyti geriausias, aplinką saugojančias technologijas.
Vartotojui garantuojama kokybė
Visas IKP auginimo bei gamybos procesas kontroliuojamas nepriklausomos sertifikavimo įstaigos, kurią akredituoja ŽŪM. Tokia šiuo metu yra VšĮ „Ekoagros“.
Jei išauginta produkcija atitinka keliamus reikalavimus, jai suteikiamas prekybos ženklas “Kokybė”.
Jis garantuoja vartotojui, kad produktas – išaugintas Lietuvoje, yra natūralus, aukščiausios kokybės.
Įgavęs galimybę produktus ženklinti šiuo specialiu ženklu gamintojas įgauna vartotojų pasitikėjimą, kartą nusipirkęs ir neapsigavęs vartotojas vėl ieškos produktų su šiuo ženklu.
Tokiu būdu IKP įgauna vis didesnę paklausą, jo gamintojas gali sukurti didesnę pridėtinę vertę, gauti daugiau pajamų.
Aktyviausi – bitininkai
Aktyviausi IKP gamintojai yra šalies bitininkai. Jie kartu su ŽŪM kūrė IKP gamybos schemą, išskirtinės kokybės bičių produktų ir jų mišinių specifikaciją, siūlė bitynų vietų, bičių ganyklų, jų produktų (medaus, žiedadulkių, bičių duonos, bičių pienelio) ir mišinių gamybos, jų laikymo, fasavimo, tiekimo rinkai bei kitus reikalavimus.
Bitininkai daugiausia šalyje turi IKP sertifikatų – 26. Pernai buvo sertifikuotų 1019 bičių šeimų, surinkta ir vartotojams parduota virš 30 tonų išskirtinės kokybės medaus.
IKP sertifikatus turintys bitininkai jau spėjo susijungti į asociaciją. Pasinaudodami KPP parama. jie ketina pasirengti tinkamo dizaino ir kokybės fasavimo tarą, kuri padėtų vartotojams lengvai atskirti šiuos produktus ir dar labiau padidintų jų prestižą.
„Medaus ženklinimas vartotojams padeda atskirti tikrą medų nuo falsifikato“, –sakė asociacijos pirmininkas Žilvinas Šolys.
Grėžieniškių kaime ( Kruonio sen., Kaišiadorių r.) jis laiko 70 bičių šeimų. Beveik visas Ž. Šolio bitynas turi IKP sertifikatą.
Remiama ES
Tačiau auginant ir gaminant IKP, patiriamos ir didesnės išlaidos . tenka mokėti už sertifikavimą, nuolatinę produktų ir žemės kontrolę ir t.t.
Šios papildomos išlaidos IKP augintojams ir gamintojams pirmuosius penkis metus kompensuojamos iš ES ir nacionalinių programų, kurias įgyvendina ŽŪM.
Nuo praėjusių metų ir šįmet visus metus IKP augintojai ir gamintojai gali teikti paraiškas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“.
Pirmais metais paramos lėšos gali būti panaudotos įsitraukimo į IKP gamybą išlaidoms kompensuoti. Tai yra, pirmaisiais, paraiškos pateikimo metais finansuojamos sertifikavimo išlaidos, kanceliarinių prekių ir smulkios biuro įrangos, kuri neapskaitoma kaip ilgalaikis turtas, įsigijimas, IKP etiketės ar prekinės pakuotės dizaino sukūrimas ir kitos su įsitraukimu į IKP gamybą susijusios išlaidos. Vėliau gali būti finansuojamas metinis IKP gamintojų organizacijos nario įnašas.
Didžiausia paramos suma vienai žemės ūkio valdai – 10 tūkst. 358 litų per metus. Parama teikiama 5 metus. Paramos intensyvumas – iki 100 proc.
Iki 2013 metų šiai priemonei skirta per 9,87 mln. Lt parmos lėšų. Tad parama galės pasinaudoti apie 400 ūkių ar produkcijos gamintojų.
„Be to IKP augintojų ir gamintojų asociacijos gali pasinaudoti parama veiklai, susijusiai su kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų populiarinimu ir realizavimu. Pagal šią valstybės pagalbos priemonę jie gali iš dalies kompensuoti produktų pristatymo prekybai, prekybos patalpų išorės ir vidaus estetinio apipavidalinimo, prekybos ploto, prekybos įrangos (prekybinių vitrinų, šaldytuvų, lentynų, kasos aparatų) nuomos ar įsigijimo išlaidas“, – pažymėjo ŽŪM Kokybės politikos departamento Kokybės skyriaus vedėja A.Liubeckienė.
 |
