Dabar populiaru
Publikuota: 2015 liepos 15d. 12:18

Šaltalankių ūkį išpuoselėjo atkaklus darbas

Šaltalankių ūkis
Šaltalankių ūkis

Dešimt metų Alytaus rajone šaltalankius auginanti Daiva Kvedaraitė neslepia, kad tai – darbas ne iš lengvųjų. Nepaisant pirmųjų ūkininkavimo nesėkmių, galvasopės dėl dabar šaltalankių laukus siaubiančių mažų kenkėjų, moteriai pavyko sukurti vieną didžiausių ekologinių šaltalankių ūkių Lietuvoje. Be to, iš uogų augintojos D. Kvedaraitė tapo ir jų perdirbėja – netrukus lietuviams pasiūlys šaltalankių giros, natūralių sulčių.

Prigijo tik dešimtadalis sodinukų

D. Kvedaraitė į žemės ūkį pasuko iš verslo. Moteris vadovavo konsultacijų įmonei, padedančiai įvairiems žemės ūkio subjektams rengti paraiškas Europos Sąjungos (ES) paramai gauti. „Tuo metu, 2004 metais, mačiau, kad ūkininkauti ateina daug jaunų žmonių. Taip galvodama, kuo dar užsiimti, ir pati pradėjau žemės ūkio veiklą“, – pasakoja ji.

Šeima ilgai svarstė, kokią ūkininkavimo sritį pasirinkti, ir apsistojo prie šaltalankių auginimo. „Pabendravome su vienu pažįstamu, jis patikino, kad šaltalankius auginti labai paprasta: pasodinai, ir auga, priežiūros jiems daug nereikia. Norėjome eiti lengvesniu keliu, bet pasirodė, kad viskas labai sudėtinga. Pradėję ūkininkauti padarėme visas klaidas, kurias tik galima padaryti“, – prisimena D. Kvedaraitė.

Fotolia nuotr./Šaltalankiai
Fotolia nuotr./Šaltalankiai

Moteris nusipirko 30 ha žemės ir dalį jos užsodino šaltalankiais. Tačiau sodinukai pasitaikė prasti, be to, buvo pasodinti į apleistą ir seniai nedirbtą žemę. „Iš tokio pirmojo sodinimo prigijo tik apie 10 proc. sodinukų. Nusvilome, kiek tik buvo įmanoma“, – sako šaltalankių augintoja.

Jaučia susidomėjimą savo produkcija

Jeigu mūsų ūkis nebūtų ekologinis, viskas būtų daug paprasčiau: nupurškei chemikalais – ir musytės numirė, o per porą metų jas apskritai išnaikintume. Tačiau ekologiniame ūkyje galimybės naudoti įvairius insekticidinius preparatus griežtai apribotos. 

Nepaisant sunkumų, ūkininkė nusprendė, kad ir toliau augins šaltalankius. Užsispyrimas ir pastangos pasiteisino. Šiandien moteris valdo jau 80 ha žemės, apsodintos šaltalankiais.

Tiesa, vargo ūkininkė vis tiek turi per akis, pirmiausia – dėl vadinamųjų šaltalankių musių. Šios kenkėjos mūsų kraštuose aptiktos prieš kelerius metus ir pridarė nemažai žalos D. Kvedaraitės ūkyje – pernai sunaikino iki 80 proc. šaltalankių uogų. „Ieškome įvairiausių sprendimų, dirbame su mokslininkais. Jeigu mūsų ūkis nebūtų ekologinis, viskas būtų daug paprasčiau: nupurškei chemikalais – ir musytės numirė, o per porą metų jas apskritai išnaikintume. Tačiau ekologiniame ūkyje galimybės naudoti įvairius insekticidinius preparatus griežtai apribotos“, – teigia ji.

Fotolia nuotr./Šaltalankiai
Fotolia nuotr./Šaltalankiai

Iki šiol šaltalankių uogas D. Kvedaraitė parduodavo perdirbėjams. Tačiau, įsigijusi reikiamos įrangos, dalį jų dabar perdirbs pati: spaus sultis, gamins šaltalankių girą, šaldys uogas.

Iki šiol šaltalankių uogas D. Kvedaraitė parduodavo perdirbėjams. Tačiau, įsigijusi reikiamos įrangos, dalį jų dabar perdirbs pati: spaus sultis, gamins šaltalankių girą, šaldys uogas. „Planuojame surinkti užsakymus ir produkciją pristatyti į vietą, nes norime pasiūlyti nepasterizuoto šaltalankių sulčių koncentrato, iš kurio žmonės gautų visų vitaminų, mineralinių medžiagų. Todėl į prekybos centrus eiti neketiname. Kol kas atrodo, kad viskas bus gerai, susidomėjimas yra, baigiame ruošti etiketes, prekių apipavidalinimą“, – planais dalijasi ūkininkė.

Nauda visos šalies ūkiui

Prie šaltalankių ūkio sukūrimo ir plėtros prisidėjo ir ES bei valstybės parama. Jos D. Kvedaraitė kreipėsi vos įregistravusi ūkį. Pirmąją ES paramą ji gavo dar pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą. Paraiškas paramai gauti pagal kelias priemones šaltalankių augintoja pateikė ir 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu.

Už ES paramos lėšas D. Kvedaraitė įsigijo žemės ūkio technikos ir ūkyje būtinos įrangos: du traktorius, padargų, šaldytuvų šaltalankių uogoms laikyti, technologinio perdirbimo įrangą. Taip pat pasistatė angarą technikai saugoti.

„Nemanau, kad būtume ūkininkavę be paramos. Pradėti nuo nulio, įsigyti technikos, padargų, įrangą, man atrodo, neįmanoma, – tikina šaltalankių augintoja. – Matau didžiulę ES paramos naudą visai šaliai ir mūsų žemės ūkiui. Be jos mūsų kaime nebūtų taip gerai, kaip yra dabar. Kai važiuoji per Lietuvą, matai modernią techniką laukuose, ūkininkai pasistatę fermų, bokštų, elevatorių – gražu žiūrėti. Ne visur Europoje tai pamatysi.“

D. Kvedaraitė paramos siekia ir pagal naująją Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą.

Per 10 tūkst. modernizuotų ūkių

Per visą praeitą finansinį laikotarpį Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonei „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ įgyvendinti skirta beveik 451,5 mln. eurų ES ir valstybės paramos lėšų. 95 proc. jų šalies ūkininkai jau įsisavino – kaimo vietovėse visoje Lietuvoje baigiama įgyvendinti daugiau kaip 10 tūkst. skirtingų projektų.

Daugiau informacijos – www.nma.lt.

Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie NMA Facebook paskyros

NMA KPF
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką