2013 m. statistinio Rusijos gyventojo kasdienių prekių krepšelyje buvo net 40 proc. importuotų prekių. Bendra importuotų produktų suma pernai siekė 43 mlrd. dolerių. Rusų gamintojai suka galvas, ką reikės daryti netekus iš Baltijos šalių importuojamų pieno miltelių, kuriais buvo kompensuojamas vietinės pieno žaliavos trūkumas. Specialistai pastebi, kad šalyje trūksta sandėlių ir jūrų uostų pasikeitusiems prekių srautams aptarnauti, skelbia BBC.
Pavėluotos derybos
Mes civilizuotai rasime būdų, kad draudimai, kuriuos Rusija buvo priversta įvesti, nebūtų pažeidžiami, – teigė N.Fiodorovas.
Rusijos žemės ūkio ministras Nikolajus Fiodorovas pareiškė, kad Rusija sieks susitarimo su Baltarusija ir Kazachstanu, kuris užkirstų kelią maisto produktams iš Vakarų pakliūti į Eurazijos muitų sąjungos valstybių teritoriją.
„Mūsų visų interesas šio draudimo laikytis Eurazijos muitų sąjungoje. Šiuo metu deramės su kolegomis iš Baltarusijos ir Kazachstano. Turime mechanizmų, sukūrėme ir papildomų, kurie mūsų šalims leis laikytis priimtų sprendimų. Mes civilizuotai rasime būdų, kad draudimai, kuriuos Rusija buvo priversta įvesti, nebūtų pažeidžiami“, – N.Fiodorovą cituoja mail.ru.
Rugpjūčio 7 d. Rusija uždraudė metus į savo teritoriją įvežti maisto produktus iš JAV, ES, Kanados, Australijos ir Norvegijos. Draudimai su kitomis Muitų sąjungos narėmis iš anksto aptarti nebuvo.
Kainų šuolis
Nuo 2000 m. Rusijos importuojamų prekių srautas išaugo 6 kartus ir pernai siekė 43 mlrd. dolerių.
Rusijos prekybininkai ir ekonomistai jau skaičiuoja draudimų pasekmes šalies gyventojų piniginėms ir biudžetui. Prognozuojama, kad kainos gali šoktelėti penktadaliu. Kol kas net nėra žinoma, kaip bus išspręsta produktų trūkumo problema.
2013 m. duomenimis net 40 proc. rusų perkamų prekių importuojamos iš užsienio ir šis skaičius kasmet augo.
Nuo 2000 m. prekių importas išaugo 6 kartus ir pernai siekė 43 mlrd. dolerių. Iš šalių, kurioms taikomi draudimai, 2013 m. importas siekė 9,5 mlrd. dolerių.
Ekonomistai sutinka, kad greitai kompensuoti tokių praradimų šalies ekonomikai nepavyks. Vienas problematiškiausių sektorių Rusijai – pieno produktų gamyba.
Trūks Baltijos šalių pieno
Rinkoje turime sisteminę problemą – pieno žaliavos trūkumą. Anksčiau jį kompensuodavome pirkdami pieno miltelius, kuriuos importuodavome iš ES, konkrečiau – iš Baltijos valstybių. Pieno produktų kainos kils, - teigė J.Tiurina.
„Rinkoje turime sisteminę problemą – pieno trūkumą. Anksčiau jį kompensuodavome pirkdami pieno miltelius, kuriuos importuodavome iš ES, konkrečiau – iš Baltijos valstybių. Pieno produktų kainos kils“, – teigė Agrarinio marketingo instituto direktorė Jelena Tiurina.
Pasak jos, Rusija gali save aprūpinti 90 proc. parduotuvėse parduodamo pieno poreikio, tačiau tokių pieno produktų kaip sūris ar sviestas gali pritrūkti. Aukščiausios sūrio rūšys į Rusiją keliavo iš šalių, kurioms šiuo metu taikomos sankcijos.
„Aukščiausių sūrio rūšių kaina kils 20 proc. Panaši situacija su sviestu. Jis turėtų brangti apie 15 proc.“, – kalbėjo J.Tiurina.
Ji prognozavo, kad kils obuolių, kriaušių, šaldytų vaisių, salotų kainos. Didelė dalis šių prekių asortimento Rusiją pasiekdavo iš ES. Juos bus bandoma keisti prekėmis iš Čilės ar Serbijos, tačiau tai gerokai padidins transportavimo, o kartu ir pačių produktų kainą.
Trūksta sandėlių ir uostų
Situaciją sunkina ir sandėlių Maskvoje trūkumo problemos, ir Rusijos jūrų uostai, kurie pastatyti šalies šiaurės vakaruose.
Be to, naujų maisto tiekėjų ieškoti gali būti sudėtinga. Dar sunkiau bus išspręsti klausimą, kaip prekes į Rusiją atgabenti per pakankamai trumpą laiką ir už protingą kainą.
Čia įvardijamos ir sandėlių Maskvoje trūkumo problemos, ir Rusijos jūrų uostai, kurie pastatyti šalies šiaurės vakaruose.
„Sandėlius statome, naujus maršrutus vystome. Viskas bus normaliai“, – teigė Mažmeninės prekybos asociacijos vadovas Andrejus Karpovas.
Pasak jo, šiuo metu parduotuvių lentynose pirkėjai vis dar gali rasti draudžiamų įvežti produktų, nes jų liko sandėliuose. Po kelių mėnesių juos pakeis vietinės prekės arba iš kitų šalių įvežti gaminiai.
Rusijos gamintojai aklavietėje
Šiuo metu Rusijoje ūkininkams didžiausią paramą teikia valstybiniai bankai, kuriems taikomos JAV ir ES sankcijos gerokai sumažinančios galimybę skolintis užsienio kapitalo rinkose.
Ekonomistai sutinka, kad situacija šalyje kur kas labiau priklausys nuo ne nuo naujų prekybos partnerių paieškos, o nuo to, kaip greitai savo pajėgumus padidins Rusijos gamintojai. Tai tiesiogiai priklauso nuo valstybės paramos ir bankų išduodamų lengvatinių kreditų, be kurių spartaus vietos gamybos augimo tikėtis būtų naivu.
„Svarbu suprasti, ką galės kompensuoti vietos gamintojai, ar jiems bus teikiama finansinė pagalba gamybai plėsti. Jei taip nebus, labai greitai susidursime su produktų trūkumu“, – sakė Kompleksinių strateginių tyrimų instituto ekspertė Vera Kononova.
Šiuo metu Rusijoje ūkininkams didžiausią paramą teikia valstybiniai bankai, kuriems taikomos JAV ir ES sankcijos gerokai sumažinančios galimybę skolintis užsienio kapitalo rinkose.
Iš ES į Rusiją 2013 m. daugiausia eksportuota:
1. Vaisių (1,076 mlrd. dolerių)
2. Sūrių (985 mln. dolerių)
3. Kiaulienos (969 mln. dolerių)
4. Daržovių (769 mln. dolerių)
5. Gaiviųjų gėrimų (725 mln. dolerių)
6. Vyno (597 mln. dolerių)
7. Duonos ir makaronų gaminių (575 mln. dolerių)
8. Kitų produktų (496 mln. dolerių)
9. Gyvūnų maisto (483 mln. dolerių)
10. Kiti mėsos gaminiai (460 mln. dolerių)
