Seimas, antradienį svarstydamas vadinamąjį žemės įsigijimo saugiklių įstatymą, pritarė grupės „valstiečių“ frakcijos atstovų pataisai, pagal kurią dirbamos žemės pirkimo-pardavimo sandoriai ateityje turėtų būti vykdomi tik bankinių atsiskaitymų būdu.
Už balsavo 61 parlamentaras, trys – prieš, o susilaikė 36 Seimo nariai.
„Tai yra skaidrinimas, tai yra (sandorių – BNS) ištraukimas iš šešėlio“, – teigė vienas pataisos iniciatorių „valstietis“ Tomas Tomilinas.
Šis balsavimas dar negalutinis, dėl visų pataisų Seimas balsuos vėliau. Beje, nuo tada, kai buvo įvesti saugikliai, leidimo įsigyti žemę kreipėsi vos du užsieniečiai. Saugikliai priimti siekiant apriboti žemės pardavimą užsieniečiams po to, kai nustojo galioti draudimas žemės įsigyti užsienio piliečiams.
Seimas daro pertrauką žemės pardavimo saugiklių svarstyme
Seime įsiplieskus diskusijoms dėl „valstiečių“ noro įteisinti žemės pardavimo kainos „lubas“, parlamentarai antradienį nesuspėjo apsispręsti, ar panaikinti prieš kelerius metus įtvirtintus kvalifikacinius reikalavimus dirbamos žemės pirkėjams, dėl kurių Lietuva sulaukė tarptautinių organizacijų kritikos.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo priėmimas įstrigo, kai Seimas nesutiko nustatyti žemės pardavimo kainos „lubų“, kurios neleistų viršyti 150 proc. vidutinės žemės rinkos vertės, nors Kaimo reikalų komitetas buvo pritaręs. Už tokias „lubas“ balsavo tik 42 Seimo nariai, prieš – 21, o susilaikė 35 parlamentarai.
„Pagal įstatymą įsigijus žemę, reikia vystyti joje žemės ūkio veiklą, o ne ja spekuliuoti“, – teigė Kaimo reikalų komiteto vadovas „valstietis“ Andriejus Stančikas.
Liberalas Eugenijus Gentvilas ragino Seimą „nelįsti į rinką“.
„Valstietis“ Povilas Urbšys paprašė pataisų svarstyme padaryti pertrauką. Tačiau „tvarkiečiui“ Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, kad dėl žemės saugiklių svarstymas užsitęsė beveik valanda ilgiau negu buvo planuota, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paskelbė kitą darbotvarkės klausimą. Tai reiškia, kad vadinamojo žemės saugiklių įstatymo pataisos bus baigtos svarstyti ir dėl jų galutinio priėmimo balsuojama kitame posėdyje.
Iki pertraukos paskelbimo, balsuodami už atskirus straipsnius, parlamentarai spėjo uždrausti už įsigytą dirbamą žemę mokėti grynaisiais – pardavimo sandoriai ateityje turėtų būti vykdomi tik bankinių atsiskaitymų būdu. Tačiau Seimas nesutiko uždrausti daugiau negu 10 ha dirbamos žemės įsigyti asmenims, pripažintiems kaltais už sunkius ir ypač sunkius nusikalstamas.
Pataisomis atsisakyta kvalifikacijos reikalavimų žemės pirkėjams, nes dėl jų Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, jie gali pakenkti Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Iki šiol žemę įsigyti galėjo tik turintieji profesinių įgūdžių – trejų metų ūkininkavimo stažą, žemės ūkio diplomą, deklaravusieji naudmenas ir pasėlius, įregistravę savo ūkį.
Nuo šiol pirmumo teisę įsigyti privačią žemę turės ir žemdirbiams arba įmonėms, veikiančioms savivaldybėje, kur parduodamas sklypas, arba jei jos ribojasi, bet yra kitoje savivaldybėje. Jei jie atsisakytų pirmumo teisės, pardavėjas galės žemę parduoti bet kam. Dabar pirmumo teisę įsigyti žemę taip pat suteikta sklypo bendraturčiams, nuomotojams ir žmonėms, kurių žemė ribojasi su parduodamu sklypu.
Seimas taip leido dovanoti žemę artimiausiems giminaičiams – dabar to negalima padaryti, ją galima tik paveldėti.
Dirbamas žemės pirkėjai galės įsigyti jos, tik sutikus Nacionalinei žemės tarnybai – ji tikrintų, ar pirkėjas atitinka reikalavimus, žiūrėtų, kad vienas žmogus neįsigytų daugiau kaip 500 ha žemės. Iki šiol tuo rūpinosi notarai.
Vadinamajame saugiklių įstatyme išlieka nuostata, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras plotas neviršytų 500 ha. Daugiau jos gali turėjo tik gyvulininkystės ūkiai arba tie ūkininkai ir įmonės, kurie daugiau buvo žemės įsigiję iki 2006 metų, kada įsigaliojo šis ribojimas.
