Seimas ketvirtadienį priėmė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, kurį kai kurie parlamentarai vadino pagarbos nuosavybei įstatymu: už balsavo 97, o susilaikius 5 Seimo nariai.
Kaimo reikalų komiteto narys konservatorius Kazys Starkevičius ir aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas džiaugėsi, kad po tokio balsavimo Seimui pavyko išsaugoti Konstitucijos garantuotą žmogui jo nuosavybės neliečiamybę.
„Jį (įstatymą – BNS) galima vadinti pagarbos nuosavybei įstatymu ir tai yra rimtas žingsnis Lietuvoje, kad atskira ministerija negalės suvaržyti nuosavybės ir tik per įstatymą bus galima pasakyti, kas leidžiama ir kaip leidžiama apriboti nuosavybės teisę“, – teigė S.Gentvilas.
„Kol kas šis įstatymas bus vienas žingsnis į priekį, kad mes būtent apsaugotume tą nuosavybę ir įvairiais po to poįstatyminiais aktais negalėtume jos varžyti. Galbūt pajudės reikalai. Galbūt nebūtų buvę tų atvejų, kai mes turėjome ir Nidoje, kai buvo pastatyti pastatai, valdininkai buvo užvizavę ir davę sutikimus, tačiau po to atšaukinėjo savo parašus ir vyko ilgi teisiniai procesai. Galų gale valstybė patyrė nuostolius“, – kalbėjo K.Starkevičius.
Pasak aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, priimti pakeitimus įpareigojo dar 2013 metais priimta Europos Sąjungos direktyva.
Įstatymas aiškiau reglamentuoja specialiųjų žemės naudojimo sąlygas, nustato ūkinės ar kitokios veiklos apribojimus.
Dabar viename įstatyme nustatomos visos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nes iki šiol Žemės įstatymas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas leido numatyti dvejopai – tiek įstatymuose, tiek Vyriausybės nutarimais, todėl skirtinguose teisės aktuose nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos buvo skirtingos.
Taip pat įstatyme nurodytos teritorijos, kuriose bus taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bei kada turės būti gautas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės valdytojo sutikimas ir atvejai, kada jis neprivalomas.
