„Sąlygas šiuo metu pasėti Dievulis pasakiškas davė, bet jis užmiršo palaistyti. Jis užmiršo, kad reikia stiklinę arbatos duoti po gero šašlyko arba kokio kito gėrimo. Labai sausa“, – sakė Rokiškio ūkininkas Vytautas Šlikas.
Pasak jo, drėgmės užtenka tik augalui sudygti, o augimui drėgmės stinga: „Augalas prašo, kad jį truputį iš viršaus aplietų vandeniu.“
Viskas, pasak V.Šliko, priklausys nuo gamtos, bet derliaus kol kas laukiama neblogo.
Elektrėnų ūkininkas Jonas Keršys neskubėjo dėl ankstyvo pavasario prognozuoti didesnio derliaus rudenį.
Sąlygas šiuo metu pasėti Dievulis pasakiškas davė, bet jis užmiršo palaistyti. Jis užmiršo, kad reikia stiklinę arbatos duoti po gero šašlyko arba kokio kito gėrimo. Labai sausa, – sakė Rokiškio ūkininkas Vytautas Šlikas.
„Apie derlių galima bus tik rudenį pasakyti, ką čia beprispėliosi. Šiemet ankstesnė sėja. Kuo ankstesnė sėja, tuo didesnis derlius. Taip turi būti pagal teoriją. Jeigu būtų idealios sąlygos, tai derlius būtų didesnis. Jei nebus jokių kataklizmų, tai derlius bus neblogas“, – sakė J.Keršys.
Žiemkenčiai neiškentė žiemos
Apie 100 hektarų ploto ūkio savininkas V.Šlikas buvo pasėjęs žiemkenčių, tačiau daug jų iššalo, todėl ūkininkui teko sėti iš naujo.
Apie tai, kad žiemkenčiai neiškentė žiemos, 15min.lt sakė ir žemės ūkio bendrovės „Agrowill“ valdybos pirmininkas Vladas Bagavičius.
„Nemaži plotai žieminių kultūrų yra iššalę Lietuvoje. Tai grūdinės kultūros ir rapsai – aliejinę kultūra“, – sakė jis.
Vasarinių grūdų derlingumas yra mažas – vienas iš žieminių kultūrų privalumų yra didesnis derlingumas. Geriau žiemą išgyveno pietiniai Lietuvos ūkiai, kur buvo sniego.
„Todėl manau, kad reikėtų tikėtis derliaus panašaus arba galbūt net šiek tiek mažesnio nei praėjusiais metais“, – sakė V.Bagavičius.
Žiemos speigai, nors ir buvo trumpi, lėmė ir tai, kad augalai praretėjo: „Tai čia irgi tam tikras praradimas.“
Pernai derlius sumenko
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. grūdų derlius Lietuvoje sudarė 4,55 mln. t ir buvo 3,9 proc. mažesnis, lyginant su rekordiniu derliumi gautu 2012 m. Rapsų derlius buvo mažesnis 13,3 proc. ir sudarė 548,7 tūkst. t. Rapsų derliaus sumažėjimui įtakos turėjo 12,2 proc. sumažėjęs derlingumas bei 1,2 proc. mažesnis nuimtas plotas.
Labiausiais iš grūdinių augalų 2013 m. padidėjo kukurūzų derlius. Jų pasėlių plotams išaugus 27,1 proc., o derlingumui – 20,5 proc., kukurūzų derlius 2013 m., lyginant su 2012 m., gautas net 53,2 proc. didesnis. Tačiau rugių derlius, jų pasėlių plotams ir derlingumui sumažėjus atitinkamai 12,3 proc. ir 3,2 proc., sumažėjo 38,8 proc.
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų sausio mėnesį eksportavo 125 tūkst. t grūdų. Iš jų kviečių eksportas 2014 m. sausio mėnesį sudarė beveik 86 proc. (107,380 tūkst. t). Lyginant su 2013 m. analogišku laikotarpiu, kviečių eksportas 2014 m. sausį buvo 28 proc. mažesnis.
Kviečiai išvežti į Latviją, Vokietiją, Norvegiją, Egiptą ir Kubą (vidutinė kaina – 722,3 Lt/t), praneša Žemės ūkio ir kaimo verslo registras.
Miežių eksportas 2014 m. sausio mėnesį, lyginant su 2013 m. sausiu, buvo mažesnis net 95 proc. ir sudarė 1,917 tūkst. t. Didžiąją dalį eksportuotų miežių (58 proc.) sudarė salykliniai miežiai. Miežiai buvo eksportuoti į Latviją, Lenkiją, Estiją ir Rusiją (vidutinė kaina – 755,3 Lt/t). Kvietrugių eksportas 2014 m. sausio mėnesį, lyginant su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, sumažėjo 69 proc. ir sudarė 9,383 tūkst. t.
Jie išvežti į Latviją, Vokietiją ir Švediją (vidutinė kaina – 579,7 Lt/t).
Tačiau rugių eksportas (3,741 tūkst. t) šių metų sausio mėnesį buvo net 8 kartus didesnis negu 2013 m. sausį. Jie išvežti į Vokietiją ir Suomiją (vidutinė kaina – 534,3 Lt/t). Rapsų 2014 m. sausio mėnesį, lyginant su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, eksportuota 50 proc. mažiau – 4,254 tūkst. t. Jie išvežti į Latviją (vidutinė kaina – 1 212,8 Lt/t).
