Lietuvoje veikia daugiau nei 200 žemės ūkio kooperatyvų. Lyginant su šalyje ūkininkavimu užsiimančiųjų skaičiumi, tai nėra daug. Pasak žemės ūkio ekspertų, kooperaciją stabdo neigiamos sąsajos su sovietmečiu ir tuo laikotarpiu egzistavusiais kolektyviniais ūkiais, be to, kai kurie ūkininkai nenori dalintis pelnu su kitais kooperatyvo nariais. Ekspertai įsitikinę, kad tokį požiūrį būtina keisti ir padėti ūkininkams nedvejoti dėl kooperacijos idėjos, kadangi bendradarbiavimas pasižymi neabejotinais privalumais.
Ūkininkų būrimasis į kooperatyvus skatinamas ir pagal kelias skirtingas Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones: „Investicijos į materialųjį turtą“, „Bendradarbiavimas“ bei „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“.
Neabejotina bendradarbiavimo nauda
Smulkieji ūkininkai Lietuvoje sudaro didžiąją dalį: net 90 proc. jų valdo iki 30 hektarų, o bendra šių teritorijų suma sudaro 30 proc. šalies dirbamų žemių. Vidutiniai ūkiai, kurių plotas nuo 30 iki 90 hektarų, sudaro 8 proc. visų ūkių. Mažiausiai Lietuvoje yra stambių ūkių, užimančių daugiau nei 90 hektarų – 4 proc., bet jų savininkai valdo net 53 proc. visos dirbamos šalies žemės. Ne tik smulkiesiems, bet ir vidutiniams ūkiams yra labai sudėtinga išsilaikyti ir konkuruoti su stambiaisiais, nes jie neturi tokių galimybių kaip stambūs ūkiai: lengvai perkelti kapitalą, užsiimti skirtingomis ūkio šakomis tam, kad kompensuotų nuostolius.
Neretai dideli užmojai veiklos pradžioje sėkmės neatneša. Pirmiausia reikia išmokti dirbti drauge, o tuomet jau galima veiklą plėtoti, – pataria A. Gustas
Būtent todėl kooperacija smulkiesiems ūkininkams yra vienas geriausių sprendimų, padedančių tapti stipresniais. Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento Kooperacijos poskyrio vedėjas Alfredas Gustas neabejoja kooperacijos veiksmingumu: „Tai padidina smulkiųjų ūkių pelną, jie pasiekia daug geresnių rezultatų. Be to, šiems ūkiams tampa žymiai lengviau apginti savo interesus bendraujant su perdirbėjais. Į kooperatyvus susibūrusiems ūkininkams atsiveria nepalyginamai platesnės galimybės pateikti savo produkciją prekybos tinklams ir taip pasiekti daugiau vartotojų, lengviau derėtis dėl palankesnių supirkimo kainų. Kooperacija padeda ne tik apsaugoti smulkiuosius ūkius nuo bankroto, bet ir jiems stabiliai išsilaikyti rinkoje.“
Suprantama, buriantis į kooperatyvą iškyla ir sunkumų, tačiau jų išvengti geriausia pradedant nuo mažos veiklos apimties ir ją po truputį didinant. Pradžioje kooperatyve gali būti keliolika ar net keletas narių. „Neretai dideli užmojai veiklos pradžioje sėkmės neatneša. Pirmiausia reikia išmokti dirbti drauge, o tuomet jau galima veiklą plėtoti“, – pataria A. Gustas.
Geriausiai įsitikinti kooperacijos nauda galima pažvelgus į sėkmės atvejus. Vienas tokių pavyzdžių, skatinančių teigiamą požiūrį į ūkių kooperaciją – kooperatyvas „Eko Žemaitija“. Susivieniję ūkininkai apėjo tarpinę grandį ir patys tapo pieno produktų gamintojais. „Kooperatyvas siekia suvienyti ūkininkus ir surinkti iš jų ekologišką pieną. Nuosavu ženklu pažymėti ekologiško pieno gaminiai – pienas, sūris, jogurtas, kastinys ir kiti jau trejus metus pasiekia vartotojus. Nauda yra abipusė: galime sėkmingai išgyventi kaip ūkininkai, o rinkoje atsiranda ekologiškų, aukštos kokybės gaminių. Kadangi naudojamos žemės ploto padidinti ūkininkai negalėjo, jie rado kitą išeitį, leidžiančią konkuruoti – susijungė į kooperatyvą“, – aiškina kooperatyvo „Eko Žemaitija“ pardavimų vadybininkė Inga Gečaitė.
Parama besijungiantiems į kooperatyvus
Bene visi į kooperacinę veiklą įsitraukę ūkininkai gali patvirtinti kooperatyvų naudą, tačiau jų vis dar yra per mažai. Žemės ūkio ministerijos įgyvendinama Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa (KPP) siekia šią situaciją pagerinti. Susivieniję ūkininkai paramos gali sulaukti pagal kelias skirtingas KPP priemones.
Įgyvendinant KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ir „Investicijos į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“ yra nustatyti atrankos kriterijai kooperatyvams ar jų nariams:
- pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ projektų atrankos balai yra skiriami pareiškėjams, kurie ilgesnį laikotarpį yra pripažintais žemės ūkio kooperatyvais arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo nariais. Taip pat padidintas paramos intensyvumas už kolektyvinių investicijų įgyvendinimą žemės ūkio kooperatyvams, siekiantiems gauti paramą pagal šią veiklos sritį;
- pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (ar) plėtrą“ projektų atrankos balai suteikiami ilgiau veikiantiems pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams. Taip pat projektų atrankos balai suteikiami žemės ūkio kooperatyvams, turintiems daugiau narių ir žemės ūkio kooperatyvams, kurie patys ar jų nariai užsiima žemės ūkio produktų gamyba ir perdirba savo produkciją arba užsiima jos rinkodara.
Taip pat yra numatytos ir kitos KPP paramos galimybės, skatinančios žemės ūkio subjektų kooperaciją. Priemonė „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“ tiesiogiai skirta žemdirbių kooperacijai skatinti – parama bus skiriama gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimui. Teikiant paraišką pagal priemonę „Bendradarbiavimas“, yra skatinama smulkių ūkininkų ir kitų žemės ūkio produktų gamintojų bendra veikla (veiklos sritys „Parama smulkių ūkių bendradarbiavimui“ ir „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“).
Daugiau informacijos apie KPP priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse.
