Pagal šią priemonę remiami teritoriniai ir tarptautiniai bendradarbiavimo projektai, kuriais siekiama KPP III krypties tikslų: gerinti gyvenimo kokybę, didinti gyventojų užimtumą kaimo gyvenamosiose vietovėse, plėsti galimybes naujoms verslo sritims, telkti kaimo gyventojus ir ugdyti jų gebėjimus veikti kartu.
Pirmas žingsnis – pažintis su taisyklėmis
VVG, norėdamos dalyvauti tarptautiniuose projektuose, privalo laikytis tam tikrų reikalavimų.
Visų pirma projektą privalu rengti kartu su vienu ar keliais partneriais. Be to, bent vienas iš jų turi būti ES arba trečiosios šalies teritorijoje veikianti VVG.
Dar vienas būtinas reikalavimas – tarptautinio bendradarbiavimo projektai turi teikti visuomeninę naudą. Partneriai taip pat negali siekti gauti pelno iš projekto, išskyrus atvejus, kai gaunamas pelnas investuojamas į projekto veiklos plėtrą ir tęstinumą.
Projektai gali būti įgyvendinami dviem būdais. Pirmasis – susiburiama bendrajai veiklai, kuri gali apimti įvairias sritis, atitinkančias KPP III krypties ir projekto koordinatoriaus arba partnerių strategijų tikslus. Antrasis būdas – įkuriama bendroji organizacinė struktūra. Tai gali būti bet kokia įstaiga, turinti ES šalių pripažintą juridinį statusą, partneriai – juridiniai asmenys.
Parama privalo būti naudojama tikslingai
Pagal KPP priemonę „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“ finansuojamos bendros organizacinės struktūros veiklos išlaidos ir bendros veiklos įgyvendinimo išlaidos, t. y. patalpų, įrangos, technikos, įrenginių nuoma; informacinės medžiagos rengimas ir leidyba, kelionių arba transporto nuomos ir kt.
Pagal KPP priemonę „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ tinkamos finansuoti išlaidos yra dalyvavimas konferencijose, parodose ir panašaus pobūdžio renginiuose, tiesiogiai susijusiuose su LEADER metodo įgyvendinimu, t. y. transporto, kelionės, dalyvio mokesčio, sveikatos draudimo, dienpinigių, nakvynės ir kt.
Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad lėšos turi būti išleistos tinkamai ir patekti į tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas.
Minėtoms priemonėms yra taikomas išlaidų kompensavimo būdas, t. y. apmokama po išlaidų patyrimo kartu su mokėjimo prašymu, pateikiant reikalingus, išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
Vienai VVG per visą 2007-2013 m. laikotarpį pagal KPP priemonę „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“ gali būti skirta ne daugiau kaip 282 317 litų paramos lėšų.
Krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ 2007-2013 m. skirta 473,01 mln. Lt lėšų. Iš jų priemonei „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ – 92,9 mln. litų, o priemonei „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“ – 14,4 mln. litų.
Suorganizuota tarptautinė stovykla
Liepos pabaigoje Utenos rajone, Tauragnuose, vykusioje tarptautinėje stovykloje sulaukta 21 dalyvio iš Suomijos, tiek pat ir iš Utenos krašto kaimo vietovių. Uteniškiai delegavo pažangiausius rajono mokinius – 15-19 metų amžiaus jaunuolius. Stovykla prasidėjo liepos 21 d. ir tęsėsi 11 dienų.
Svečiai atvyko susipažinti su Lietuvos kaimu, liaudies amatais, kultūriniu, kulinariniu paveldu bei kitomis mūsų šalies tradicijomis, pasidalinti patirtimi apie kaimo plėtrą.
Pasak organizatorių, projekto dalyviams siekiama suteikti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, siekiant geresnės gyvenimo kokybės kaimo vietovėse dabar ir ateityje, bei keistis gerąja patirtimi tarp projekto partnerių.
Susipažino su tradiciniais amatais
Utenos regiono VVG pirmininkė Jolita Umbrasienė įsitikinusi, kad iš amatų ir kulinarinio paveldo lengviausia pažinti tautą, jos savitumą bei tradicijas, todėl delegacija aplankė Utenos krašto garsiausius meistrus.
Pirmiausiai svečiai sugužėjo pas Odetą Bražėnienę – ne tik Utenos krašte, bet ir visoje Lietuvoje spėjusią išgarsėti tautodailininkę. Moteris Lietuvos tūkstantmečio proga sukūrė ilgiausią karpinį „Mano Lietuva“, kuris buvo įrašytas į rekordų knygą.
Jaunimas ne tik stebėjo, kaip kruopščiai darbuojasi meistrė, bet ir patys iškarpė po keletą darbelių.
Su Lietuvos kulinariniu paveldu suomių atžalas supažindino Utenos profesinio rengimo centro mokytoja Julija Bulovienė. Moteris jaunimą mokė kepti bulvinius ragelius, morkų pyragą, gaminti virtinius.
Tarptautinės stovyklos dalyviai neaplenkė ir Utenos krašto senųjų amatų puoselėtojo Alvydo Valiuko. Svečiams iš užsienio ir vietiniams gyventojams amatininkas demonstravo, kaip iš geležies iškaldinti saulutes, kryžius bei kitus dekoratyvinius tautinio paveldo vardo vertus metalo gaminius.
„Svarbiausias stovyklos gyvavimo akimirkas ketinama įamžinti informaciniame leidinyje. Taip pat jame bus pristatyti ir Utenos rajone atgaivinti tradiciniai amatai bei kulinarinis paveldas“, – planais dalijosi J. Umbrasienė.
Stovykla baigėsi konferencija-seminaru, į kurį buvo pakviesta ir daugiau Lietuvos kaimo paveldo puoselėtojų.
Mainai nenutrūks
„Lietuvių jaunimas ne tik priima svečius, bet ir patys užsienio šalyse semiasi patirties. Jiems jau teko pabuvoti Suomijoje, susipažinti su šalies kultūra bei papročiais“, – pasakojo Utenos regiono VVG pirmininkė J. Umbrasienė.
Uteniškiai su šiauriečiais pradėjo bendradarbiauti prieš ketverius metus. Susitikimų metu ir nutarta parengti bendrą Utenos regiono VVG bei suomių VVG projektą. Stovykla, vykusi Tauragnuose, yra vienas iš šio projekto etapų.
Bendradarbiavimas tęsis ir toliau. Kitų metų vasarą analogiška stovykla Utenos kaimo jaunimui vyks Suomijoje. Iki projekto įgyvendinimo pabaigos liko dar beveik dveji metai, tad neabejojama, kad bus nuveikta daug prasmingų darbų, įvyks daug naudingų susitikimų.
Be kūrybinių stovyklų projekto įgyvendinimo metu dar bus surengta informacinė kampanija apie vartojimo įpročių keitimą bei gyvenimo kokybės gerinimą, jaunimo kūrybinių darbų ekspozicija bei tarptautinė konferencija.
 |
