Dabar populiaru
Publikuota: 2015 gegužės 29d. 06:33

Turgelių entuziastams – nemalonios žinios

Klaipėdos turgaus prekeiviai
Lauros Sėlenienės nuotr. / Klaipėdos turgaus prekeiviai

Kai kurie žmonės yra linkę manyti, kad turgelyje būtinai įsigys kokybiškesnį, maistingesnį produktą, tačiau dažnu atveju daržovė iš turgaus savo maistine verte ir kokybe nuo prekybos centro daržovės niekuo nesiskiria. Taip sako LRT.lt kalbinti mitybos specialistai. „Nėra jokių mokslinių įrodymų, kad ekologiškos daržovės turėtų didesnę maistinę vertę, nei įprastos“, – pažymi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė mitybos ekspertė Janina Petkevičienė.

Jei užsukę į turgelį agurkų, salotų ar kitų daržovių manote, kad čia būtinai įsigysite šviežesnį, kokybiškesnį ir maistingesnį produktą, smarkiai klystate. Dalis prekeivių turgeliuose prekiauja tomis pačiomis daržovėmis, kuriomis prekiauja ir prekybos centrai, sako LRT.lt kalbintos J. Petkevičienė bei sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė.

„Tikrai yra atvejų, kai žmonės parduoda nedidelę dalį savos produkcijos, o kitą – atsivežtą iš Lenkijos. Na, o jei vežama iš Lenkijos, apie šviežumą kalbėti sunku. Daržovės tikrai nebus šviežesnės už ryte atvežtas tiesiai iš lauko Lietuvoje.

Iš kitų šalių atvežtos daržovės prekybos centruose ir turgeliuose niekuo negali skirtis. Na nebent vežimo ir laikymo sąlygos prekybos centruose gali būti kiek geresnės“, – kalba J. Petkevičienė.

Savo ruožtu V. Kurpienė pažymi, kad šiltuoju metų laiku turgeliuose galima tikėtis daugiau pačių ūkininkų užaugintų ir šviežesnių produktų, o žiemą turguje jus pasitiks perpardavinėtojai, kurių prekystalio turinys beveik nesiskirs nuo prekybos centro lentynos.

Ne viskas, kas šviežia – sveika?

J. Petkevičienė įsitikinusi – tiesiai iš daržo atkeliavusi daržovė gali būti maistingesnė, joje bus mažiau priemonių, naudojamų tam, kad produktas ilgiau negestų, išliktų prekinės išvaizdos. Mitybos ekspertė pastebi, kad tokie švieži produktai iš ūkininkų vis dažniau pasiekia ir prekybos centrus.

Tačiau kas tinka daržovei, netinka pienui, sako J. Petkevičienė.

„Dažnai įsivaizduojama, kad kuo riebesnis pienas, tuo jis geresnis. Tačiau kuo jis riebesnis, tuo daugiau jame sočiųjų riebalų rūgščių, didesnė cholesterolio koncentracija, didinanti širdies ligų riziką.

Be to, kalbant apie pieno produktų saugą, prekybos įmonėse esantys produktai būna pasterizuoti, geriau užtikrinama bakterinė sauga“, – pažymi pašnekovė.

Ekologiškas – tai dar ne maistingesnis

Serbentų mėgėjai šių uogų gali tikėtis liepos pradžioje arba viduryje

Paklausta, ar ekologiškuose produktuose yra daugiau maistinių medžiagų, J. Petkevičienė sako, kad tai pagrindžiančių mokslinių įrodymų nėra.

„Maistinė vertė tikrai nesiskiria, o mokslinių įrodymų, kad tie, kurie valgo vien ekologinį maistą, dėl to yra sveikesni, nėra. Tačiau kiekvienas žmogus nori, kad produktas būtų kuo natūralesnis, o ekologiškuose produktuose chemikalų yra mažiau. Nemažai tai yra ir mados reikalas“, – kalba J. Petkevičienė.

Savo ruožtu V. Kurpienė pažymi, kad ekologiškuose produktuose ne tik mažiau cheminių medžiagų. Pašnekovės teigimu, tiek jų, tiek apskritai natūralesnių, sveikesnių produktų ir skonis geresnis. 

„Tie žmonės, kurie stengiasi pirkti sveikesnius produktus, ilgainiui pradeda geriau jausti produktų skonį. Kadangi negalime patikrinti, kaip daržovė iš tiesų buvo auginta, turime vertinti jos skonines savybes.

Atrasti kokybiškesnį produktą galima arba perkant iš patikimo prekeivio, ūkininko, arba ilgainiui pradedant jausti ryškesnį skonį, kvapą ir taip gebant atpažinti kokybiškesnį produktą“, – sako V. Kurpienė.

Pašnekovė pataria perkant ekologinę produkciją būtinai įsitikinti, kad produktui išduotas sertifikatas. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokiam konkrečiai produktui tas sertifikatas išduotas. „Būna situacijų, kuomet sertifikatas išduotas vienam produktui, o pardavinėjama ir ekologiškais vadinama dešimt“, – pastebi V. Kurpienė.

Braškių yra, burokėliai – ne už kalnų

LRT.lt pakalbinti ūkininkai sako, kad nors šiluma į Lietuvą neskuba, orai uogų, daržovių ir vaisių augintojams – palankūs.

Braškių augintojas Vidas Juodsnukis šių uogų mėgėjus gali pradžiuginti – šviežių lietuviškų braškių iš šiltnamių jau kai kur galima rasti, už 2–3 savaičių rasis ir uogų iš laukų.

„Lietuviškų braškių jau yra. Tiesa, kainos buvo išpūstos iki 10 eurų už kilogramą, tačiau šiandieną jos kainuoja apie 3–4 eurus. Vėliau kainos gali nusileisti iki 2 eurų. Nors pavasaris vėsokas, nokimas vyksta lėčiau, bet didelių šalnų nebuvo, tad lietuviškų braškių neturėtume pritrūkti“, – tikina V. Juodsnukis.

Pašnekovas pažymi, kad pirkėjai, norintys šviežesnių braškių, sezono metu jų turėtų ieškoti turgeliuose, mat prekybos centuose jos kartais užsistovi, o štai pats V. Juodsnukis sezono metu į savo prekybos vietas turgeliuose braškes veža du kartus per dieną. Be to, pasak pašnekovo, Lietuvoje populiarėja galimybė pirkėjams patiems atvykti į ūkį ir prisiskinti braškių.

Iš kitų šalių atvežtos daržovės prekybos centruose ir turgeliuose niekuo negali skirtis

„Jau septynerius metus leidžiu žmonėms atvažiuoti į ūkį ir patiems nusiskinti. Tai daro vis daugiau ūkininkų. Kaimai ištuštėję, nėra darbo jėgos, tad ūkininkai leidžia patiems nusiskinti“, – pasakoja V. Juodsnukis.

Serbentų mėgėjai šių uogų gali tikėtis liepos pradžioje arba viduryje. „Šalnų poveikis nedidelis, užmegztų uogų yra. Ankstyvieji juodieji serbentai pasirodys liepos viduryje, – kalba serbentų augintojas Adolfas Jasinevičius. – Priklausys nuo oro. Jei gerai pakaitins, tai ir liepos pradžioje gali būti. Vėlyvesni – rugpjūtį.“

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis pažymi, kad šiuo metu prekybos vietose galima rasti praeito derliaus bulvių, burokėlių, tačiau šviežias bulvių derlius taip pat jau netrukus turėtų pasirodyti. „Burokėliai irgi ne už kalnų ir, aišku, žalumyninės daržovės“, – sako pašnekovas.

M. Laukaičio teigimu, Lietuvoje vis populiaresnės tampa tos daržovės, kurių anksčiau Lietuvos ūkininkai neaugino. Lietuviai prekyvietėse ieško Lietuvoje išaugintų įvairių skonių, spalvų, formų salotų, porų, o štai tradicinių kopūstų vartojimas mažėja.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką