-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ūkininkai jau sėja kanapes

Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje prasidėjusios pluoštinių kanapių perdirbimo gamyklos statybos žemdirbius paskatino sėti kanapes. Vien Kėdainių regione šia kultūra bus apsėta apie 800 hektarų žemės. Jeigu kanapių derlius šį rudenį ūkininkų nenuvils, kitais metais šių kiek pamirštų augalų pasėlių plotus žadama dar labiau išplėsti.
Traktorius
Traktorius / Shutterstock nuotr.
Temos: 2 Kėdainiai Kanapės

Neatsiliekama nuo pasaulinių tendencijų

Į žemės ūkio sektorių investuojantis ir kanapių perdirbimo gamyklą Kėdainių rajone statantis koncernas „Icor“ pretenduoja pakeisti žemdirbių ūkininkavimo įpročius.

Paskelbus apie kanapių pluošto perdirbimo komplekso statybą, kurią žadama baigti jau šį rudenį, prasidėjo ūkininkų viliojimas, raginimas grįžti prie senokai užmirštos kultūros, pluoštinių kanapių auginimo. Šia veikla užsiima statomos gamyklos operatorė, „Icor“ koncerno įsigyta Kauno bendrovė „Agrosfera“.

„Žmonės dar šiek tiek bijo grįžti prie seniai pamirštos kultūros – pluoštinių kanapių. Tai natūralu, kažkada lietuviai bijojo rapsą sėti, o paskui juo labai džiaugėsi. O dabar tiek Europa, tiek ir Jungtinės Amerikos Valstijos mato labai didelę pluoštinių kanapių naudą. Šį pluoštą, kuris pasižymi unikaliomis savybėmis, galima panaudoti itin plačiai, esu matęs net iš jo pagamintą lėktuvą“, – kalbėjo bendrovės „Agrosfera“ generalinis direktorius Arminas Kildišis.

Pasak verslininko, visame pasaulyje jaučiamas pluoštinių kanapių auginimo bumas, nuo globalių tendencijų neatsilieka ir Lietuva.

„Šiais metais pagal kanapių plotus būsime antri Europoje po Prancūzijos, kur šios kultūros auginama 10 kartų daugiau“, – sakė A.Kildišis.

Proveržis prognozuojamas po kelerių metų

Bendrovės „Agrosfera“ vadovas pluoštinių kanapių auginimui minėjo matantis platesnes perspektyvas. Jos galėtų tapti alternatyvia kultūra šalia kviečių bei užimti apie 20 procentų šalies pasėlių plotų.

„Aplinkui susikurtų visa pramonės, aptarnaujančios organizacijos ir visi turėtų ką veikti vieni kitą papildydami, o ne paprasčiausiai bukai išvežti kviečius iš Lietuvos. Manau, jog ūkine prasme ši veikla labai perspektyvi.

Aišku, prireiks dar kelerių metų, kol mūsų ūkininkai supras, kas tai per augalas, kaip jis auga. Nes dabar informaciją mes galime imti tik iš istorinių šaltinių ar remtis kitų šalių patirtimi“, – pasakojo A.Kildišis.

Didžiausi pasėliai – Kėdainių rajone

Kėdainių LEZ statomą pluoštinių kanapių perdirbimo gamyklą aptarnausianti, žaliavą jai tieksianti bendrovė „Agrosfera“ šiandien jau yra pasirašiusi sutartis su beveik keturiomis dešimtimis stambiųjų šalies ūkių. Žemdirbius vilioja galimybė ne tik parduoti būsimą derlių, bet ir naudoti šią kultūrą sėjomainai.

„Jaučiame nemažą susidomėjimą. Stambieji ūkininkai nusprendė pabandyti, kad kitais metais kanapėmis užsėtų du, tris kartus didesnius plotus. Matysime, kaip seksis, daug kas priklauso nuo meteorologinių sąlygų, kol kas jos geros“, – sakė verslininkas.

A.Kildišio teigimu, esminis susidomėjimas seniai pamiršta kultūra tiesiogiai siejamas su Kėdainių pašonėje statoma pirmąja šalyje pluošto perdirbimo gamykla. Šiomis dienomis kontraktų pasirašymas su ūkininkais jau beveik baigtas. Remiantis turima informacija, didžiausi pluoštinių kanapių plotai šią vasarą sužaliuos Kėdainių ir Jonavos rajonuose bei Suvalkijoje.

Įsipareigojo nuimti ir išvežti derlių

Kanapių žaliava statomą gamyklai aprūpinsianti bendrovė „Agrosfera“ sutartis sudariusiems ūkininkams teikia kompleksines paslaugas – pristato sertifikuotas sėklas bei trąšas, teikia agronomines konsultacijas, nupjauna, supresuoja ir išsiveža užaugusių pluoštinių kanapių stiebelius.

„Keli ūkininkai jau planuoja, priklausomai nuo to, kaip jiems pasiseks auginti kanapes, įsigyti nuosavą techniką derliui nuimti. Kol kas mes šias paslaugas teikiame patys, šiam tikslui turime įsigiję du technikos komplektus“, – pasakojo gamyklos operatoriaus atstovas A.Kildišis.

Rudenį gamyklai pradėjus veikti, joje planuojama perdirbti 15 tūkst. tonų kanapių stiebelių. Kitais metais perdirbimo apimtis ketinama padidinti 2, 3 kartus.

Kanapės išstums cukrinius runkelius?

Vienas pirmųjų, nusprendusių šį pavasarį sėti kanapes – Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Virmantas Ivanauskas. Vertindamas perdirbimo gamyklą statančio koncerno „Icor“ atstovų pasiūlymus persiorientuoti bei grįžti prie senokai pamirštos kultūros auginimo, V.Ivanauskas neslėpė – esama didelio žemdirbių susidomėjimo.

„Mūsų regione plotas, kuriame sėjamos kanapės, sudaro apie 800 hektarų. Mums, ūkininkams, labai gerai, fabrikas vietoje, kanapės – puikiausias augalas sėjomainai. Aišku, dar nelabai mokame auginti, tačiau išmoksime“, – sakė vienas stambiausių rajono ūkininkų V.Ivanauskas.

Regiono ūkininkų lyderis prognozavo, kad netolimoje ateityje kanapių auginimas turėtų ženkliai išsiplėsti. Tai siejama su cukrinių runkelių auginimui nepalankia ekonomine situacija. Jų atsisakius, dėl sėjomainos žemdirbiams reikia auginti papildomą kultūrą, o ja, V.Ivanausko manymu, pretenduoja tapti būtent kanapės.

„Mano ūkis irgi bando auginti kanapes, pradžiai planuojame apsėti 60 hektarų, netrukus pradėsime darbus. O kaip seksis, bus matyti rudenį. Sutarties sąlygos neblogos, bendrovė įsipareigojo supirkti visą derlių, dalį pinigų sumokės iš karto, o kitus – kiek vėliau“, – „Rinkos aikštei“ minėjo Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos vadovas V.Ivanauskas.

Iš atliekų – biokuras

Pluoštinių kanapių perdirbimo gamyklą Kėdainių LEZ stato antrinė koncerno „Icor“ įmonė, praėjusių metų pabaigoje įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Natūralus pluoštas“.

Statybas ketinama užbaigti iki rudens, o jau spalį pradėti kanapių perdirbimo gamyklos eksploataciją. Skelbiama, jog visi darbai kainuos 7 mln. eurų, o juos atliks „Icor“ grupei priklausanti statybų bendrovė „Axis Technologies“.
Natūralaus pluošto gamykloje per metus planuojama perdirbti 47,7 tūkst. tonų kanapių šiaudelių, iš jų gaminti techninį ir popierinį pluoštą. Gamybos metu susidarantys spaliai bei dulkės bus presuojami, paverčiant juos kūrenimui tinkamais briketais ir granulėmis.

Bendras gamyklos plotas sieks 4 tūkst. 892 kv. metrus. Žaliavos sandėlis užims – 882 kv. metrus, gamybinė patalpa – 1 tūkst. 890 kv. metrų, filtrų patalpa – 499 kv. metrus. Pagamintos produkcijos sandėlio plotas – 1 tūkst. 254 kv. metrai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius