Susirūpinę dėl neįprastų europinių reikalavimų, Kuršėnų žemdirbiai skaičiuoja dobiliukus.
Mat 5 proc. žemės šis ūkis turi skirti ekologiniu požiūriu svarbiai vietovei, tai yra, pūdymui arba azotą kaupiantiems augalams. Reikalaujama, kad ne mažiau nei 80 proc. augalų žalienoje būtų dobilai ar kiti ankštiniai. Žemdirbių teigimu, pakaktų, jei dobilai užimtų kiek daugiau nei pusę žalienos.
„Jeigu po dviejų savaičių matysim, kad viename kvadratiniame metre nesusidarys 80 proc. dobilų, tai deklaruosim kaip pievą ir mums žalinimo neužskaitys. Tada gretimame lauke grūdų turėsime nebesėti, o palikti dalį žemės pūdymui. Tai bendrovei bus nuostolių“, – sako Vladas Kriaučiūnas, Kuršėnų žemės ūkio bendrovės pirmininko pavaduotojas.
Vadinamieji žalinimo reikalavimai taikomi ūkiams, kurie turi per 20 ha. Neįvykdę reikalavimų, ūkininkai neteks 45 eurų už hektarą išmokos. Žemdirbiai sako, kad kai kurie reikalavimai prieštarauja elementariems ūkininkavimo principams.
Ūkininkams itin daug neaiškumų dėl ekologiškai vertingų vietovių, daugiamečių žolių ir ką sėti žaliam pūdymui, kurį teks užarti.
„Taisyklėse įrašyta, kad tai trečios grupės augalai – tai dobilai, gargždeniai, ir t.t. Tai neprotinga būtų sėti tokius gerus augalus į pūdymą. O toks populiarus augalas sideratas – lubinai – nepatekę į sąrašą. Gali būti tie reikalavimai, bet nereikėtų personalizuoti iki ūkių. Tai ir ūkininkui stresą sukeliam ir efektas toks, kad pinigai leidžiami ten, kur ir taip yra žalia“, – sako Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis.
„Daugelis galvoja, kad jei ūkyje yra pievų, ūkininkai vadinami žali, tačiau EK griežčiau žiūri į tą reikalavimą. Šias žalinimo nuostatas reglamentuoja ES, pačios šalys narės turi labai mažą erdvę suprastinti ar keisti tam tikras nuostatas“, – sako Žemės ūkio ministerijos Išmokų už plotus sk. vedėjas Karolis Anužis.
Kaip supaprastinti žemės ūkio politiką ir sumažinti biurokratinių kliūčių ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba tarsis gegužės 11 d.
