„Mėšlą kratau, dobilus auginu, žemę dirbu, chemijos nulis, raundapo – nei kvapo“, – kviečia užeiti į savo ekologinį ūkį jo savininkas Vitas Kučiauskas.
Kaišiadorių rajone nuo 2011 metų veikia ekologinis V.Kučiausko ūkis. Čia sertifikuota apie 230 ha ploto, kur auginami ekologiški kviečiai, rugiai, ganosi maždaug 100 mėsinių galvijų banda.
Apgailestauja, kad įperka tik vienetai
Ūkininkas pažymėjo, visa užauginta produkcija iškeliauja iš Lietuvos.
„Visa mano produkcija iš Lietuvos išvažiuoja. Grūdai, visos avižos ir žirniai, tie patys kviečiai ir rugiai išvyksta iš Lietuvos. Dažniausiai per tarpininkus Lenkijoje į Izraelį, Egiptą, Turkiją“, – pasakojo ūkininkas.
Viskas yra dėl pinigų. Ekologiški produktai paprasčiausiai yra brangesni, – sakė ūkininkas.
Jis apgailestavo, kad Lietuvoje yra mažai žmonių, kurie perka ekologiškus produktus.
„Atsiranda jaunų, pasiturinčių žmonių, kurie tikrai gali pirkti ekologišką produktą. (...) Bet čia taip yra dėl pinigų. Ekologiški produktai paprasčiausiai yra brangesni“, – neslėpė V.Kučiauskas.
Ūkininkas pateikė pavyzdį, kai vienintelį kartą Lietuvoje bandė parduoti galvijų mėsą, tačiau nesėkmingai.
„Buvome pradėję tiekti mėsą į vieno prekybos tinklo parduotuves, bet sunku užtikrinti, kad mėsą greit nupirktų. Atšaldyta, atvėsinta mėsa yra labai gera ir kokybiška, tačiau jos galiojimo terminas trumpas. O šaldyta mėsa praranda didžiąją dalį tikrosios savo vertės”, – apgailestavo jis.
Ūkis tik ekologinis
Prisimindamas ekologinio ūkininkavimo pradžią pašnekovas atviravo, kad nebuvo lengva.
„Visas mano ūkis yra absoliučiai ekologinis. Aš apskritai nesuprantu, kaip dalis produkcijos tame pačiame ūkyje gali būti ekologiška, kita ne“, – sakė V.Kučiauskas.
Nepripažinau ir nesupratau, kaip gali dalis produkcijos būti ekologiška, kita ne, – sakė ūkininkas.
Ūkyje dirba du žmonės ir dar jis pats, o vasarą įdarbinamas dar vienas.
Taip pat jis akcentavo, kad ekologinius ūkius įkūrę ir trys jo vaikai. Kadangi plotai yra šalia vienas kito, esą kartais kyla nesusipratimų.
„Prašydami paramos praktiškai visada susiduriame su patikra, ar nėra dirbtinai išskaidyto ūkio – neva vienas tėvas vadovauja, o vaikai juos sukūrė fiktyviai. Tačiau visada tvarkingai apsiginame, nes tikrai taip nėra. Vaikai visiškai savarankiški – iš to jie gyvena“, – užtikrino V.Kučiauskas.
Paklausa didesnė už pasiūlą
Aprodydamas ūkį V.Kučiauskas komentavo, kad tokių metų, kaip šie, nėra buvę.
„Pernai skendome, šįmet pakepėme, pasvilome, bet kitų metų tikimės gerų. Dar nėra buvę, kad savo jėgomis per savaitėlę pasėčiau visus 150 ha. (...) Ir jau beveik viskas sudygę – rugiai jau žaliuoja, tik kviečiai dar dygsta. Šiemet pasėjau daug rugių, nes, kaip ir avižų, paklausa užsienyje labai išaugo”, – džiaugėsi ekologinio ūkio savininkas.
Jis aiškino, kad nepaisant žemę džiovinusios sausros, produkcijos supirkimo kaina padidėjo.
„Šiai dienai paklausa yra didesnė už pasiūlą. Gauname stabilią kainą ir aš esu ja patenkintas. Tona ekologiškų kviečių – apie 280 eurų, įprastiniai – 210 eurų. Ankščiau kainų atotrūkis buvo daug didesnis. Bet šiuo metu jis sumažėjo, nes chemizuotų ūkių grūdų kaina kilstelėjo. Mūsų kaina stabiliai po mažu kyla, žemėjimo nebuvo niekad”, – kalbėjo V.Kučiauskas.
Prieaugliai išvežami būdami vienerių
„Jeigu aš neturėčiau gyvulių ir nebūtų mėšlo, ekologiškai aš neūkininkaučiau”, – atviravo ūkininkas.
Pašnekovas aprodė šarolė veislės mėsines karves ir pasakojo, kad vienerių sulaukę teliukai palieka ūkį.
„Karvių bandoje yra 60 žindenių ir 40 prieauglių. Juos bandėme auginti dvejus metus, bet kadangi labiau perka jaunesnius, juolab gaunu tą pačią išmoką ir pelną kaip už metų amžiaus prieauglį, iki dvejų metų nebeauginame. Su suaugusiais gyvuliais yra daugiau problemų, jie stambūs gyvuliai, užauga iki 700-800 kg”, – aiškino ūkininkas.
Pašnekovas pridūrė, kad spalio-lapkričio mėnesiais karvės parvedamos į ūkį, o teliukai atskiriami nuo mamų. Kurį laiką adaptuojasi ir už kelių savaičių supirkėjai juos išsiveža.
Ūkininkas aiškino, kad sertifikuoja pievas, nes augina gyvulius. Už jas gauna mažesnę subsidiją nei už javų laukus.
Remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, parama ekologiniam ūkininkavimui mokama kiekvienais metais. Pavyzdžiui, šiemet už 1 ha ekologinių javų skiriama 218 eurų parama. Už daugiamečių žolių 1 ha – 176 eurai.
Ekologiniai ūkiai tikrinami kasmet
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) žinioje esančios viešosios įstaigos „Ekoagros“ skyriaus, atsakingo už pirmines ekologinės gamybos sertifikavimą ir kontrolę, vadovas Virginijus Masionis aiškino, kad ekologiniuose ūkiuose kasmetinė patikra – privaloma.
„Viena „Ekoagros“ patikra per metus yra privaloma. Jeigu matome, kad ūkininkas tvarkingas, sąmoningas, ekologiškai ūkininkauja daugiau nei 10 metų, rizika yra maža, todėl papildomos patikros gali ir nebūti. Jeigu kažkas buvo ne taip ir ūkininkas pakliuvo į rizikos faktorių, patikra vyksta antrą ar trečią kartą per metus. Kartais nepranešame iš anksto”, – aiškino jis.
„Ekoagros“ atstovas aiškino, kad Lietuvoje apie 7 proc. visų ūkių plotų yra ekologiniai.
„Šiuo metu mūsų patikroms deklaruota 2424 ekologiniai ūkiai. Lietuvoje žemės ūkio ekologinės gamybos naudmenos siekia apie 7 proc. (…) Europos Sąjungoje didžiausią sertifikuotą plotą turi Austrai ir Vokiečiai. Beveik po 15 proc. žemės ūkio naudmenų sudaro ekologinės gamybos naudmenos”, – tikino V.Masionis.
Kelionę į ekologinį Vito Kučiausko ūkį apmokėjo „Ekoagros“. Straipsnio turiniui įtakos tai neturėjo.
