Dabar populiaru
Publikuota: 2015 kovo 30d. 12:00

Ūkininkės atgaiva – vaistažolių laukai ir bitynas

Mergina renka vaistažoles.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Mergina renka vaistažoles. Asociatyvinė nuotr.

72 m. ūkininkė iš Utenos Janina Milašienė pavasarį butą iškeičia į gamtos prieglobstyje – Zarasų rajone, Gražutės regioniniame parke – esančią sodybą. Moteris prisipažįsta, kad buvimas gamtoje, vaistažolių rinkimas ir bitininkavimas yra atgaiva jos širdžiai.

Ūkininkė į sodybą persikelia gyventi tik ištirpus sniegui – atokiau esančius namus galima pasiekti nebent slidėmis, nes kelias iki jų yra nevalomas. Ekologiškai ūkininkaujanti moteris puoselėją sodą, kuriame auga įvairiausios uogos ir vaisiai, prižiūri 64 bičių šeimas ir augina įvairiausias vaistažoles. Janina džiaugiasi, kad prisidurti prie pensijos jai padeda prekyba šių gėrybių produktais, o ūkį puoselėti padeda parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP).

„Sodybą paveldėjau iš tėvų, visą vasarą ten ūkininkaujame. Renkame arbatžoles iš daržo, iš pievų – iš viso jų auga apie 50 skirtingų rūšių“, – sako moteris. Senolei ūkyje padeda gausi šeima:  sūnus, dukra, žentas ir anūkai.

Ir imunitetui, ir nuo nemigos

Moteris teigia, kad skinti vaistingąsias žoleles yra malonus, tačiau nelengvas darbas. „Kad liktų džiovintų ramunėlių kilogramas, reikia pririnkti net aštuonis ar daugiau“, – pastebi ji. Didžiausius plotus ūkininkė augina populiariausių žolynų – po 1 arą medetkų, ramunėlių, mėtų, po pusę aro – raudonėlių, pipirmėtės.

Ūkininkė taip pat augina ežiuolę, melisą, juozažolę ir kitus žolynus, pievose ieško kraujažolių, jonažolių, gysločių, dobilų, žemuogių. Janina pardavinėja šias ekologiškas džiovintas vaistažoles bei iš jų mišinių gamina arbatas skambiais pavadinimais, pavyzdžiui, „Žvaigždžių lietus“, „Nakties ramybė“, „Zuikio lauktuvės“, „Naktigonė“, „Šypsena“.

J. Milašienė tvirtina, kad surinktus žolynus parduoti vaistažolių supirkėjams ar fabrikams neapsimokėtų: „Už kilogramą ramunėlių siūlydavo tik 20 litų – ką ten prasidėsi.“

Skatina vertinti savą produktą

Moteris išnagrinėjusi vaistinių žolelių savybes ir pirkėjui parenka, parekomenduoja tinkamiausią arbatą. „Pirkėjai labai ežiuolę mėgsta, nes ji vertinga, labai tinkama imunitetui stiprinti. Ramunėles dažnas perka – ji yra raminanti. Kas skundžiasi nemiga, tiems rekomenduoju įsigyti melisos, ji tinkama gerti prieš naktį“, – vardija pašnekovė.

Ekologinei „Tatulos“ programai priklausanti ir Vilniuje ekologinių produktų mugėse bei viename didžiųjų prekybos centrų prekiaujanti ūkininkė sako, kad visuomet stengiasi sudominti savo arbatomis potencialius klientus. Moteris jiems pasakoja apie mūsų šalyje užaugintų žolynų naudą.

„Ir gydytojos Eugenijos Šimkūnaitės enciklopediją visuomet su savimi turiu, pirkėjams pasakau, kad įvairių receptų galiu padiktuoti. Būna, vieni susidomi – duodu paskaityti, tai jie ateina pas mane ir antrą, ir trečią kartą. O kitas – ranka numoja, sako, kad ekologiniai ūkiai yra apsišaukėliai. Trūksta žinių tokiems žmonėms. Reikėtų labiau atkreipti dėmesį į ekologiškus lietuviškus produktus, nes iš užsienio pas mus dažniausiai atkeliauja blizgučiai“, – įsitikinusi ji.

Fotolia nuotr./Slyvos
Fotolia nuotr./Slyvos

Pirkėjai mėgsta slyvas

Ūkininkė rūpinasi ir 75 arų ekologiniu sodu, kuriame auga obelys, juodieji serbentai, 8 rūšys slyvų ir kitokie vaismedžiai bei vaiskrūmiai. „Iš jų pelningas tik slyvų auginimas. Vežame jas į Zarasų turgų, paklausa visai nebloga. Pirkėjai ypač mėgsta raudonas slyvas, jas vadiname „raudoniukėmis“. Ankstyva veislė, slyvos minkštos, bet skinant reikia tiesiog nuplėšti, tvirtai laikosi prie medžio. Šią rūšį labai mėgstame ir mes. Iš slyvų darome kompotus, džemą: truputį apverdame, tada pilame į kiaurasamtį ir triname. Tyrė iškrenta, o luobos ir kauliukai lieka – juos išmetame. Tada dedame cukraus ir dar kiek paverdam. Kai kurie džemai būna skystesni, o kitų veislių, žiūrėk, vos ne peiliu pjaustyti galima“, – prisiminė moteris.

Dar viena moteriai itin svarbi veikla – bitininkystė. Po tėčio mirties bitininkauti nusprendusi ūkininkė su šia veikla nesiskiria jau 48 metus ir tai vadina itin jos širdžiai mielu užsiėmimu. Moteris nuolat plėtė savo bityną, pasinaudojo Europos Sąjungos parama pagal KPP priemonę „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“. „Parama labai stipriai padėjo – galėjome įsigyti ir elektrinį medsukį, fasavimo indą ir kitos įrangos“, – džiaugiasi pensininkė, savo bityną kadaise pradėjusi plėsti nuo vieno avilio.

Daugiau informacijos apie įsipareigojimus pagal KPP priemones galima rasti Nacionalinės mokėjimo agentūros svetainėje. 

Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk prie  NMA "Facebook" paskyros!

 
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką