Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ūkių, gaminančių žemės ūkio produktus, Lietuvoje sumažėjo 14 procentų

Išankstiniais duomenimis, 2013 m. birželio 1 d. Lietuvoje veikė 171,8 tūkst. ūkių, žemės valdoje turėjusių vieną ir daugiau hektarų naudojamų žemės ūkio naudmenų arba turėjusių mažiau kaip vieną hektarą žemės ūkio naudmenų, jei žemės ūkio pardavimo pajamos per metus sudarė ne mažiau kaip 5 tūkst. litų. Šie ūkiai valdė 3 125,3 tūkst. ha žemės, iš jos 2 861,2 tūkst. ha sudarė naudojamos žemės ūkio naudmenos. 2013 m., palyginti su 2010 m., naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas padidėjo 4 procentais. Per trejus metus (nuo 2010 m. visuotinio žemės ūkio surašymo) šalyje ūkių skaičius sumažėjo 14 procentų, o per dešimtmetį – 37 procentais. Tačiau naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas per dešimt metų padidėjo 15 procentų.
Nuimamas grūdų derlius
Nuimamas grūdų derlius / Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr.

Per paskutinius trejus metus labiausiai sumažėjo ūkių, turinčių iki 2 ha ir 2−5 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų (palyginti su 2010 m. surašymo duo­me­nimis – atitinkamai 25 ir 21 proc.). Didelių ūkių, turinčių daugiau kaip 100 ha že­mės ūkio naudmenų, 2013 m. buvo 4,7 tūkst. Jie sudarė 3 procentus visų ūkių, tačiau valdė net 47 procentus naudo­jamų žemės ūkio naudmenų. 2010 m. tokių ūkių buvo 3,8 tūkst., jie sudarė 2 procentus visų ūkių ir valdė 42 procentus naudojamų žemės ūkio naudmenų.

Viduti­nis ūkio dydis (pagal žemės ūkio naudmenų plotą) padidėjo nuo 13,8 ha 2010 m. iki 16,8 ha 2013 m. Tam turėjo įtakos sparčiai mažėjantis nedidelių, turinčių iki 5 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų, ūkių skaičius.

2013 m. pasėlius augino 159,6 tūkst. ūkių, turinčių vieną ir daugiau hek­ta­rų naudojamų žemės ūkio naudmenų (2010 m. – 181,9 tūkst. ūkių). Palyginti su 2010 m., 14 procentų (23,8 tūkst.) sumažėjo ūkių, turinčių iki 50 ha pasėlių, o turinčių 50 ha ir daugiau – padidėjo 23 procentais (1,5 tūkst.).

Per paskutinius trejus metus padidėjo javų (17 proc.), cukrinių runkelių (16 proc.), vienmečių ir daugiamečių žolių (5 proc.), rapsų (2 proc.) plotai.

2013 m. pasėliai užėmė 2 187,3 tūkst. ha. Paly­gin­ti su 2010 m., pasėlių plotas padidėjo beveik 10 procen­tų, o palyginti su 2003 m. – 63 procentais.

Per paskutinius trejus metus padidėjo javų (17 proc.), cukrinių runkelių (16 proc.), vienmečių ir daugiamečių žolių (5 proc.), rapsų (2 proc.) plotai. Palyginti su 2010 m., išaugo javų lyginamoji dalis pasėlių struktūroje – 2010 m. javų plotas sudarė 52 procentus visų pasėlių, o 2013 m. – 56 procentus.

Cukrinių runkelių, pašarinių šakniavaisių, linų lyginamoji dalis pasėlių struktūroje išliko tokia pati kaip ir 2010 m., o ankštinių augalų, rapsų, lauko daržovių, bulvių, vienmečių ir daugiamečių žolių lyginamoji dalis šiek tiek sumažėjo.

2013 m., palyginti su 2010 m., ūkiuose, turinčiuose vieną ir daugiau hektarų naudojamų žemės ūkio naud­menų, buvo laikoma 3 procentais mažiau galvijų, 11 – kiaulių, 9 – ožkų, 2 procentais mažiau paukščių. Tačiau 2013 m. šiuose ūkiuose užfiksuotas 71 procentu didesnis avių skaičius, taip pat daugiau auginta triušių ir bičių šeimų (atitinkamai 8 ir 7 proc.). Galvijų, kiaulių, ožkų, arklių, paukščių, triušių, bičių šeimų laikytojų skaičius 2013 m. buvo mažesnis nei 2010 m., tik avių laikytojų buvo daugiau. Tačiau vidutinis viename ūkyje laiko­mų ūkinių gyvūnų skaičius 2013 m. buvo didesnis nei 2010 m. (išskyrus kiaules, kurių vidutiniškai viename ūkyje 2013 m. buvo auginama šiek tiek mažiau nei 2010 m.).

Išankstiniais duomenimis, 2013 m., palyginti su 2010 m., ūkių darbuotojų skaičius sumažėjo 18,6 procento, iš jų ūkininkų ir šeimos ūkiuose – 19 procentų, že­mės ūkio bendrovėse ir įmonėse – 12 procentų.

2013 m. daugiausia Lietuvoje buvo ūkių, laikančių 1–2 galvijus (35 tūkst., arba 46 proc. visų ūkių, laikančių galvijus), bet daugiausia šių ūkinių gyvūnų (136,1 tūkst., arba 19 proc. visų laikomų galvijų) buvo laikoma ūkiuose, turinčiuose 3–9 galvijus. Po 500 ir daugiau galvijų laikė 91 ūkis, o iš viso juose buvo laikoma 99,1 tūkst. galvijų (14 proc. visų laikomų galvijų).

Daugiausia kiaulių (69 proc. visų laikomų kiaulių) 2013 m. buvo sutelkta dideliuose kiaulininkystės ūkiuose, laikančiuose 5 tūkst. ir daugiau kiaulių. 2010 m. tokiuose ūkiuose buvo laikoma 67 procentai visų kiaulių.

Išankstiniais duomenimis, 2013 m., palyginti su 2010 m., ūkių darbuotojų skaičius sumažėjo 18,6 procento, iš jų ūkininkų ir šeimos ūkiuose – 19 procentų, že­mės ūkio bendrovėse ir įmonėse – 12 procentų. Ūkininkaujančių asmenų ir jų šeimos narių skaičius sumažėjo 22 procentais, tačiau nuolatiniam darbui samdomų darbuotojų skaičius padidėjo 21 procentu. Per dešimtmetį ūkių darbuotojų skaičius sumažėjo 45 procentais.

Ūkio darbus ne visą darbo dieną dirbantys asmenys, remiantis per savaitę jų dirbtu laiku, buvo perskaičiuoti į sąlyginius darbuotojus. Perskaičiavus nustatyta, kad 2013 m., palyginti su 2010 m., sąlyginių darbuotojų skaičius sumažėjo labai nedaug – tik 1,4 procento. Tai reiškia, kad 2013 m., palyginti su 2010 m., ūkiuose dirbo mažiau darbuotojų, bet jie dirbo daugiau valandų per savaitę. Labiausiai (43 proc.) sumažėjo ūkininkaujančių asmenų ir jų šeimos narių, dirbusių iki 2 valandų, tačiau šių darbuotojų lyginamoji dalis vis tiek išliko didžiausia – jie sudarė 33 procentus (2010 m. – 46 proc.) visų ūkininkaujančių asmenų ir jų šeimos narių. Labiausiai (nuo 16 tūkst. 2010 m. iki 37 tūkst. 2013 m.) padidėjo dirbusiųjų 8 ir daugiau valandų. Šių darbuotojų lyginamoji dalis padidėjo nuo 5 procentų 2010 m. iki 14 procentų 2013 m.

Ūkininkaujančių asmenų ir jų šeimos narių skaičius sumažėjo 22 procentais, tačiau nuolatiniam darbui samdomų darbuotojų skaičius padidėjo 21 procentu.

Išankstiniais duomenimis, 2013 m. ūkiai užsiėmė ir kitomis, ne žemės ūkio, veiklomis: kaimo turizmu (402 ūkiai), miškininkyste (326 ūkiai), produktų perdir­bi­mu (177 ūkiai), medienos dirbinių gamyba (104 ūkiai), darbu pagal sutartis kitose valdose (119 ūkių), amatais (107 ūkiai), akvakultūra (24 ūkiai), darbu pagal sutartis ne žemės ūkio srityje (61 ūkis), atsinaujinančios ener­gi­jos, skirtos parduoti, gamyba (53 ūkiai). Tačiau daugiausia ūkių – 652 – nurodė užsiimantys anksčiau neišvardyta „Kita veikla“.

2013 m. žemės ūkio struktūros statistinis tyrimas leido nustatyti ūkių ekonominį dydį, apibūdinantį ūkių gamybos potencialą, ir suskirstyti juos pagal ūkininkavimo kryptis.

Išankstiniais duomenimis, daugiausia (net 81 proc.) Lietuvos ūkių priskiriami mažiausio ekonominio dydžio klasėms (atitinkamai pirmajai 42 proc., antrajai – 22, trečiajai – 17 proc. ūkių). 2013 m., palyginti su 2010 m., labiausiai sumažėjo nedidelių, pirmajai ir antrajai ekonominio dydžio klasei priskirtinų, ūkių (atitinkamai 28 ir 18 proc.), tačiau didesnių, priklausančių trečiajai ir aukštesnei ekonominio dydžio klasei, ūkių padaugėjo 15,5 procento (nuo 53,4 tūkst. 2010 m. iki 61,7 tūkst. 2013 m.). Tai patvirtina ūkių stambėjimo tendenciją. Taip pat nustatyta, kad visų ūkių standartinė produkcija 2013 m. buvo 26 procentais didesnė nei 2010 m.

2013 m. ūkių struktūroje pagal ūkininkavimo kryptis didžiausią dalį (36 proc.) sudarė ūkiai, užsiimantys tik augalininkyste ir auginantys javus, aliejinius, ankštinius augalus, šakniavaisius ir kitus žemės ūkio augalus. Šios specializacijos ūkių 2013 m., palyginti su 2010 m., padaugėjo 8 procentais. Kiek mažesnę dalį (beveik 22 proc.) sudarė ūkiai, laikantys ganomus gyvulius (t. y. užsiimantys pienininkyste, galvijų auginimu ir penėjimu, avių, ožkų ir kitų ganomų gyvulių auginimu), jų lyginamoji dalis 2010 m. sudarė 21 procentą. Mišrios augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiai 2013 m. sudarė 20 procentų visų ūkių (2010 m. – 21 proc.).

Nustatyta, kad visų ūkių standartinė produkcija 2013 m. buvo 26 procentais didesnė nei 2010 m.

Lietuvos statistikos departamentas Žemės ūkio struktūros statistinį tyrimą atliko 2013 m.
rugsėjo–lapkričio mėn. Tai atrankinis statistinis tyrimas, apėmęs 23 procentus visų Lietuvos ūkių, ūkio žemės valdoje turėjusių vieną ir daugiau hektarų žemės ūkio naudmenų arba turėjusių mažiau kaip vieną hektarą žemės ūkio naudmenų, jei žemės ūkio pardavimo pajamos per metus sudarė ne mažiau kaip 5 tūkst. litų. Smulkieji ūkiai, žemės valdoje turintys mažiau nei vieną hektarą naudojamų žemės ūkio naudmenų, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos per metus nesiekė 5 tūkst. litų, nebuvo apklausiami.

Statistinio tyrimo metu apklausta 45 tūkst. ūkininkų ir šeimos ūkių bei 752 žemės ūkio bendrovės ir įmonės. Pritaikius matematinius vertinimo metodus, tyrimo metu gauti rezultatai buvo perskaičiuoti visiems Lietuvos ūkiams.

Šioje apžvalgoje pateikiami išankstiniai 2013 m. žemės ūkio struktūros tyrimo rezultatai, jie lyginami su 2005 ir 2007 m. vykusių žemės ūkio struktūros tyrimų bei 2003 ir 2010 m. vykusių visuotinių žemės ūkio surašymų rezultatais.

Galutiniai 2013 m. žemės ūkio struktūros statistinio tyrimo duomenys apie žemę ir jos panaudojimą, gyvulių skaičių pagal rūšis ir amžiaus grupes, ūkininkaujančius asmenis ir jų šeimos narius, samdomųjų darbuotojų, užimtų žemės ūkyje, skaičių ir jų darbo trukmę, kitas ne žemės ūkio veiklas bus pateikti leidinyje, ir Rodiklių duomenų bazėje 2015 m. kovo mėn. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius