„Lietuva jau niekuomet neturės tokio ūkio“
„Lietuva niekada nepasistatys tokio tipo tvenkinių ūkio, nes tam nėra laisvos tinkamos žemės, aplinkosauginiai reikalavimai jau niekada neleis tvenkti upės tam, kad turėtume vandens saugyklą tvenkiniams užpildyti. Be to, žemės kasimo-stumdymo projektavimo darbai kainuoja milijonus, o bus privatizuota už kelis šimtus tūkstančių“, – taip susidariusią situaciją, uždarius Šilavoto veislinį selekcinį žuvininkystės ūkį, mato Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos vadovas Rolandas Morkūnas.
Šilavoto ūkis užsiėmė veisliniu, selekciniu darbu moksliniais pagrindais.
Jam antrina ir Šilavoto poskyrio buvusi vedėja Tatjana Ratnikova. Ji 15min sakė, kad tokios veiklos Lietuvoje daugiau nevykdė nė vienas ūkis Lietuvoje. Be to, jos nuomone, niekuomet nevykdys: „Privatininkai tiesiog negali sau to leisti. Visame pasaulyje tokia veikla yra dotuojama, tai nėra pelningas verslas.“
Tam pritaria ir R.Morkūnas. Pasak jo, neteisinga galvoti, kad veislinis selekcinis darbas turi rūpėti ir būti finansuojamas tik verslo – mat visame pasaulyje valstybėse veislinis selekcinis darbas nėra pelningas atskirai, bet bendroje grandinėje, kai verslas naudoja gerus, aukšto produktyvumo, gerų maistinių savybių turinčius, atsparius ligoms, prisitaikius vietinėms klimatinėms sąlygoms, selekcinius reproduktorius, laimi valstybė.
„Nes tokiame ūkyje karpių išauginama daugiau su mažesne savikaina, didinamas eksportas, gaunama valiuta, mokami didesni mokesčiai PVM, kuriamos darbo vietos kaimo vietovėse“, – teigia jis.
Vis dėlto Žemės ūkio ministerija griežta – šiuo metu Žuvininkystės tarnybos Pietų regiono žuvivaisos skyriaus Šilavoto padalinys jau yra panaikintas negrįžtamai. Į visus pateiktus klausimus ministerija kartoja tą patį atsakymą.
„Pagrindinė Žuvininkystės tarnybos funkcija yra užtikrinti visuomenės interesą – gausinti vietinių žuvų rūšių išteklius. Karpis yra komercinė žuvis, auginama akvakultūroje, tai nėra nacionalinis išteklius, mokslininkai nerekomenduoja jų išleisti į natūralius vandens telkinius, nes karpiai gali pakenkti vietinių žuvų populiacijai. Prekinės žuvys čia nebuvo auginamos“, – tvirtina ministerija.
Maža to, šalies akvakultūros sektorius pastaruosius trejus metus, Žuvininkystės tarnybos Žemės ūkio ministerijai oficialiai pateiktais duomenimis, išvis nepirko iš Šilavoto padalinio nei „Šilavoto“ veislės, nei kitų veislinių linijų karpių reproduktorių.
Šilavoto padalinio turtą Vyriausybės sprendimu nutarta perduoti Turto bankui. Esant poreikiui Šilavoto tvenkinių infrastruktūrą, ministerijos tvirtinimu, galės perimti viešosios įstaigos, pavyzdžiui, mokslo, jeigu jų pagrįstai reikės veiklai vykdyti. Kitu atveju turtas bus perleistas privatiems subjektams viešojo aukciono būdu.
Pasak ministerijos, visos sutaupytos lėšos iš Šilavoto nebus perskirstytos ir bus skirtos toliau plėtoti žuvininkystę Lietuvoje, numatant galimybę didinti darbo užmokestį. Šiuo metu Žuvininkystės tarnyba teigia turinti pakankamą infrastruktūrą ir išteklių vykdyti savo funkcijas.
15min aiškinosi, kodėl uždaryti ūkį žuvininkystės specialistams ir entuziastams vis dėlto atrodo nenaudinga ir kodėl buvo priimtas priešingas sprendimas?
