Aleksandras Steckis gyvena Lėtenių kaime, Mažeikių rajone. Kaimelis mažytis – kai atvyksti, galvoji, kad patekai į pasaulio kraštą. Darosi keista, kad ir čia žmonės sugeba susipykti.
Tačiau ne viskas taip paprasta. Ties senovine klėtimi pasukame dešinėn – Tirkšlių link. Už vingio – A.Steckio kiemas.
Pirmiausia vyras atneša kalną dokumentų ir įvairių žemėlapių. Štai jo sklypas, štai gatvė, o štai kaimynai. Kažkas ne taip. Realybėje kelias juk vingiuoja, o čia tiesus lyg styga.
Būtent – dar prieš penkiolika metų šiuo keliu buvo įmanoma praeiti. Tiesiai einantis kelias palengva nyko, nes jo atsišakojimas link daugiabučio namo daug kam buvo patogesnis.
Tarp šių kelių likusi žalia juosta kartu su išnykusiu keliu gana natūraliai prisiglaudė prie kaimynų sklypo. Šiame plote nuo kolūkio laikų buvo įrengtas melioracijos vandens rinktuvas. Ši žemė ir vandens rinktuvas niekada nebuvo kieno nors kieme.
2011 metais kaimynas nusprendė išsikasti tvenkinį. Jis, vadovaudamasis tuo, jog turimo sklypo ribos eina iki kelio, kuris, primename, „pasislinko“ kelias dešimtis metrų, iškasė vandens telkinį, gruntu užpylė vandens rinktuvą, sukėlė sklypo bendrą aukštį.
Kas iš to išėjo? Dabar vandens lygis sukilo taip aukštai, kad A.Steckio rūsys prisipildė vandens kone iki pirmo aukšto grindų. A.Steckis pradėjo kelti klausimus, kurie nepatiko valdininkams ir kaimynams – ar tai nėra valstybinės žemės savavališkas užgrobimas, ar vandens rinktuvas sunaikintas teisėtai?
Negaila kaimynui žemės. Taip pat supranta, jog gana logiška, jei kiemas ribojasi su keliu. Tik bėda – tokios metamorfozės neša jam žalą.
Bandė gelbėtis – gavo baudą
„Anksčiau vanduo patekdavo į rinktuvą. Rūsyje vandens būdavo tik per polaidžius ir liūtis. Tokiais retais atvejais, kai rinktuvas nepajėgdavo pašalinti didelio kiekio vandens, perteklius nubėgdavo paviršiniu grioveliu. Dabar vanduo bėga tik minėtu grioveliu – per pralaidą po keliu“, – paaiškino vyras.
Tai dar ne viskas. Vanduo iš čia teka į pakalnę, kur jo vaikai statosi namą. Ten yra du hektarai žemės, kurie didžiąją metų dalį mirksta vandenyje: „Išeina taip, kad aš kiaurą parą siurbiu vandenį iš savo rūsio ir juo užpilu savo vaikų žemę, kurią galėtume dirbti ir ką nors auginti. Nemažai už tai sumoku elektros tiekėjui.“
Dar žemiau, už vaikų sklypo, yra kanalas, į kurį subėga melioracija ir paviršinis vanduo. A.Steckis nusprendė padaryti ką nors gero ne tik sau, bet ir visiems aplinkui gyvenantiems žmonėms. Jis savo šeimos sklypo sąskaita prakasė griovį iki minėto kanalo.
Tiesa, teko užkliudyti kelias dešimtis metrų valstybinės žemės, esančios šalia kadaise buvusio kolūkio ūkinio pastato.
Vyras tai darė ne savavališkai. Atsiklausė Tirkšlių seniūno – jei reikės, viską dailiai užkas ir užlygins. Tik sutarties nepasirašė.
Bet toks kompromisas truko neilgai. Vyras gavo baudą už tokią „savivalę“. Taip pat buvo liepta panaikinti šalia griovio susmaigstytas eglaites.
Čia atsiskleidžia ūkininko A.Steckio apsukrumas. Tardamasis su seniūnu, jis jau žinojo, kuo viskas baigsis. Smulkios vyro gudrybės privertė valdininkus dirbti, tačiau sugadino santykius su kaimynais.
„Ten, kur prakasiau, kai kas užsiveisė sau daržą ir prisodino vyšnių. Kai man liepė išrauti eglutes, jau žinojau, kad paklausiu – o kaip dėl vyšnių? Teko jas nupjauti, o griovį nutekėjimui vanduo vėl pats prasigraužė – tokios srovės lengvai neužtvenksi. Taip pat ir dėl kaimynų aptvertos valstybinės žemės – klausimus dėl tvoros ar dėl savavališkai išpjautų nemažų medžių keliu dėl to, jog tokie veiksmai man daro žalą“, – pasakojo ūkininkas, pabrėždamas, jog tai tik nedidelė šios istorijos smulkmena.
Tačiau rimčiausi dalykai jau keletą metų dedasi prie A.Steckio namų. Kaimynas buvo įrengęs tvorą prie pat kelio, nepalikdamas vietos net paviršinio vandens nutekėjimui. Griovį sau ir kaimui netrukus pavyko atsikovoti, bet karas tuomet tik prasidėjo.
Rūsys tvino ir tvinsta toliau. Valstybinė žemė aptverta, o vandens rinktuvas lieka sunaikintas, pasmerkdamas keletą kiemų tvinti. Kaip į tai reaguoja valdininkai ir savivaldybės administracija, kuri visą šią istoriją žino jau seniai.
Ir kur žinome, kad tai valstybinė žemė? Senuose vyro turimuose aprašuose šie plotai turi savo numerius. Turi ir naujesniuose. Galima labai nesunkiai išsiaiškinti, jog tai yra ne gyventojo sklypas, o pati tikriausia valstybinė žemė: „Tas, kas to nemato – tiesiog nenori matyti.“
Žemės ūkio skyrius melioruoja debesis
Žemės ūkio skyriaus vedėjas Rimantas Gramas sako gerai žinantis šią istoriją, o atsakingi už melioraciją dabar atostogauja. Todėl mielai kalba jis. Pirmiausia pabrėžia, jog apie žemę jis nieko nežino. Gal ką nors žino apie vandens rinktuvą? Irgi nelabai – mat ten tvora ir kažkieno kiemas.
Paaiškinus, kad tai nėra kažkieno asmeninis kiemas, vedėjas keičia toną: „Mes vadovaujamės tuo, ką turime – melioracijos planus. Jei ten rinktuvas buvo, tuomet jis ten pastatytas savavališkai. Planuose jo nėra.“
Čia pat vedėjas atskleidžia, kad vandens rinktuvas turėjo būti už antrojo vingiuojančio kelio, tačiau jo ten nėra. Kitaip tariant, vedėjas mano, kad didžiausią įtaką užtvindymui turėjo tvenkinio iškasimas, o ne rinktuvo užkasimas. Be to, jo nuomone, juk netrypsi gražiai pasėtos vejos. Žmonės sutvarkė – ar geriau būtų apleistas plotas?
Pažeidimo nėra, nes sunaikintas plane nepažymėtas rinktuvas yra tiesiog vaiduoklis. Būtų keista, jei vandens rinktuvas būtų tiesiog kieno nors savivalė. Be sausintuvų jis nereikalingas. Vadinasi – ir sausintuvai per pusę kaimo savavališki? Kur logika?
Beje, plane pažymėtas rinktuvas turi atšaką per visą kaimą. Galima tik spėlioti, tačiau kadaise čia buvusio kolūkio vadovai pasielgė išmintingai – jie perkėlė rinktuvą kiek arčiau gyvenamųjų namų, atvedė sausintuvą palei kiemus. Taip buvo pasirūpinta ne tik žemės ūkiu, bet ir žmonių kiemais.
R.Gramas pradėjo sukti kalbą į tai, kad melioracijai žmonių gerovė nerūpi. Jai svarbiausia – žemės ūkiui tinkami laukai. O rūsiai, anot vedėjo, visi tvinsta. Jis pats savąjį yra užvertęs kaip niekam tikusį. Neturi jis, vadinasi, nereikia ir kitiems.
A.Steckis tik gūžteli pečiais: „Gal planas įbraižytas neteisingai, o ne rinktuvas savavališkas? Jis veikė ir yra įrengtas už kelių žingsnių nuo plane nupiešto taško. Gal tai buvo apgalvotas techninis spendimas – nukrypimas nuo plano, kuris buvo naudingas gyventojams? Beje, aš griovius irgi dailiai iškasiau, bet baudą gavau. Moku ir žolytę pasėti ir tvoras tverti. Turbūt galėčiau daug valstybinės žemės taip užimti.“
Žemėtvarkininkai nežino, iš kur atsirado vingis
Ką apie tai kalba žemėtvarkininkai? Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriaus vedėjas Zenonas Šimkus taip pat nusiteikęs prieš ūkininką, nes jis, anot jo – pats turi įrodyti savo teisybę dėl valstybinio sklypo. Tuomet kam yra NŽT?
Raštiškai Z.Šimkus atsakė trumpai, bet kiek detaliau. Paaiškėjo, kad jau kažko žadama imtis: „Vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu, asmeninio ūkio žemės plane gretimo sklypo (Nr.346) ribos nurodytos iki bendro naudojimo kelio.
O jei būtų dingę abu keliai, ar sklypas būtų formuojamas iki Mažeikių aplinkkelio?
Tokios pat ribos nurodytos ir šio sklypo įteisinimo dokumentacijoje. Žemės sklypo kadastriniai matavimai neatlikti. Pagal šį planą Jūsų nurodyta teritorija yra nurodyta kaip užstatyta, sklypas nesuformuotas.
Šios teritorijos naudojimą (taip pat galimybę priskirti laisvo valstybinio fondo žemei) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus specialistai gegužės mėn. tikrins vietoje. Bus priimtas sprendimas ir dėl šios teritorijos statuso. Duomenų apie melioracijos įrenginių pažeidimus Mažeikių skyrius neturi.“
Tomas Balčiūnas, Valstybės žemės fondo (VŽF) direktorius, patvirtino, kad VŽF nėra šio sklypo patikėtinis, tačiau pavyko šį tą išsiaiškinti.
„Jūsų nurodytoje vietoje vienam piliečiui yra atkurta nuosavybė, įteisinat jo namų valdą bei naudojamą asmeninio ūkio žemę, tačiau Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribos neįbraižytos.
Pažymėtina, jog žemės sklypo ribos tikrai eina iki kelio, bet senuose planuose netiksliai yra įbraižytas kelias. Regia.lt matosi posūkis ir atrodo, kad sklypas laisvas. Natūroje matosi lyg ir kelio posūkis, o čia dideliu masteliu atrodo, kad posūkis didelis“, – rašė T.Balčiūnas, taip pat pasimetęs dėl netikėto kelio vingio.
Dabar juk žinome, kaip jis atsirado. Šioje vietoje A.Steckis nesulaiko juoko: „O jei būtų dingę abu keliai, ar sklypas būtų formuojamas iki Mažeikių aplinkkelio?“
