Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Virginijos Baltraitienės užmojis suvaržyti pieno rinką nepatinka ne tik liberalams

Pienas
„Fotolia“ nuotr. / Pienas
Šaltinis: 15min
0
A A

Žemės ūkio ministerija siūlo atidžiau stebėti pieno rinką ir pieno produktų kainas. Kodėl pieno supirkimo kainos pernai krito trečdaliu, o mažmeninėje prekyboje pienas atpigo vos 11 proc., Seime klausė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Į Seimą ji ketvirtadienį atnešė įstatymą, kuris turėtų apriboti laisvą prekybą pienu. Tačiau net ir pienininkai abejoja, ar ministerijos siūlymai, kurie, beje, nėra suderinti su Vyriausybe, gali išspręsti jų problemas.

Praėjus metams po Rusijos paskelbto embargo, Žemės ūkio ministerija parengė įstatymo projektą, kuris uždraustų laisvą prekybą pienu.

Jame siūloma priversti perdirbėjus visą reikalingą pieną pirkti iš Lietuvos. Tik tuomet, jeigu lietuviško pieno pritrūks, jį bus galima atsivežti iš užsienio.

Taip pat ketinama įpareigoti žalio pieno pirkėjus pasiaiškinti dėl daugiau nei trimis procentais mažinamų pieno supirkimo kainų. Argumentų pagrįstumą tikrintų Konkurencijos taryba.

Daugiau apie siūlymus skaitykite čia.

Šiam įstatymo projektui po pateikimo Seime buvo pritarta. Vieningai įstatymui pasipriešino tik Liberalų sąjūdžio frakcija, susilaikė dar trys konservatoriai ir tiek pat mišrios Seimo grupės narių. 

Kęstutis Glaveckas: aš kategoriškai nepritariu

Kęstutis Glaveckas, ir posėdžio metu suabejojęs tokiu įstatymu, 15min.lt sakė, kad, priėmus šį įstatymą, panašius teks rengti ir kitiems maisto produktams.

Be to, jeigu tai ir padidins pieno supirkimo kainas, nors tokia tikimybė ir nėra didelė, tai veikiausiai kainuos galutiniam vartotojui, o ne perdirbėjui ar mažmeninės prekybos tinklams.

„Įstatymas yra antikonstitucinis, nes yra rinkos ekonomika. (…) Tai pažeistų konkurencijos principus“, – portalui sakė K.Glaveckas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Kęstutis Glaveckas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Kęstutis Glaveckas

Jis priminė, kad pienininkai daug blogesnėje situacijoje buvo 2008 metų krizės metu, kai pieno litro supirkimo kaina buvo nukritusi iki 45 lito centų, o dabar svyruoja apie 22 euro centus (76 lito centus).

Nepaisant to, liberalas mano, kad pienininkams padėti reikėtų, tačiau tik ne priimant naujus įstatymus, o veikiau skiriant dotacijas ir kitus instrumentus.

„53 proc. Europos Sąjungos paramos gauna žemės ūkis – beveik milijardas eurų. Tai galima panaudoti vieną ar kitą instrumentą, o ne priimti įstatymą. Kategoriškai jam nepritariu. Pagalbos reikia, bet kitomis formomis, o ne priimant įstatymą, kuris nustatytų kainas. Tai yra kišimasis į kainodarą“, – sakė parlamentaras.

Paklaustas, kodėl tuomet Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui, K.Glaveckas sakė, kad už populistinius dalykus Seimas visuomet balsuoja teigiamai.

A.Stančikas: valstybė turi įsikišti

Įstatymu suabejojo ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas. Jis sveikino tokius siūlymus, tačiau suabejojo jų įgyvendinimu.

„Prieš savaitę Rygoje vyko Europos Sąjungos žemdirbiškų organizacijų susitikimas. Kaip visada buvo neoficialus susitikimas Baltijos valstybių su Šiaurės šalimis. Kaip visada, kalbėjomės apie tai, kokia situacija yra rinkoje.

Švedas sako, kad 31,5 euro cento jau yra bloga pieno supirkimo kaina. Danas irgi kalba apie 30 euro centų. Bet suomis bėdavojasi labiausiai, nes pas jį yra 36 euro centai. Latvijoje – 22-23, Lietuvoje kainos nukrito žemiau 20 euro centų“, – 15min.lt kalbėjo A.Stančikas.

Jis pabrėžė, kad pienininkams pagalba yra būtina.

„Tokie skirtumai ir tokia situacija verčia ieškoti kažkokių priemonių, nes kitaip sužlugdysime sektorių“, – sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Lietuvos respublikos žemės ūkio rūmų nuotr./Andriejus Stančikas
Lietuvos respublikos žemės ūkio rūmų nuotr./Andriejus Stančikas

Pasak jo, kai kurie ūkininkai jau svarsto apie savo veiklos krypties keitimą, nes iš pienininkystės išgyventi yra sunku.

„Tai, ką siūlo Seime, yra teisinga, bet ar tai įmanoma įgyvendinti? Čia jau kitas dalykas. Reikėtų kalbėti ir apie prekybos tinklus, kokią jie maržą turėtų tokiems produktams uždėti, kurie yra tokioje krizinėje situacijoje, kas jiems turi likti. Ne paslaptis, kad prekybos tinklai dabar gana sėkmingai uždirba iš tokios nelaimės“, – kalbėjo A.Stančikas.

Jis, kaip ir V.Baltraitienė, kėlė klausimą dėl maisto produktų kainų – jos pernai krito mažiau nei žaliavinio pieno.

„Maisto produktų kainos yra nukritusios nedaug, o pieno yra nukritusios. Jūs manote, kad čia perdirbėjai labai daug užsidirba? Labai abejoju. Konkurencija dėl vidaus rinkos yra didžiulė, šita situacija sėkmingai pasinaudoja mūsų prekybininkai. Turi įsikišti valstybė. Kraštutinėje situacijoje dabar yra žemdirbys, iš kurio, atrodo, galima atimti viską“, – kalbėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas.

Produktai atpigo penktadaliu

Nors Žemės ūkio ministerijos pateiktame projekte nurodoma, kad, pavyzdžiui, geriamojo pieno kainos nukrito 11 proc., prekybos tinklas „Maxima“ pasakoja jas mažinęs smarkiau – net penktadaliu.

„Tai lėmė atpigusi žaliava, Rusijos embargas lietuviškiems pieno produktams, kurie atpigo net penktadaliu, taip pat ir „Maxima“ prekybos tinklo pradėta vykdyti ilgalaikė kainų mažinimo kampanija „Atpigo“, kurios metu vidutiniškai 13 procentų atpigo dažniausiai klientų krepšeliuose pastebimi pieno produktai“, – 15min.lt sakė bendrovės atstovė Renata Saulytė.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Renata Saulytė
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Renata Saulytė

Vien pastaraisiais mėnesiais, pasak jos, pienas vidutiniškai pigo 10 proc., grietinė – 7 proc., o sviestas – 13 proc.

„Būtent atpigusio pieno, varškės sūrelių ar grietinės klientų krepšeliuose pastebima vis daugiau“, – sakė R.Saulytė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką