Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žemė didesnio derliaus nebeduos, todėl būtina didinti agroverslo našumą

Ūkininkės
123RF nuotr. / Ūkininkės
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Siekiant ilgalaikio konkurencinio pranašumo šalies ir užsienio rinkose Lietuvos agroverslui būtina didinti veiklos našumą bei investicijų efektyvumą, teigia DNB analitikai.

„Paskutinieji keleri metai Lietuvos agroverslo sektoriui buvo kaip niekada sėkmingi – palankios oro sąlygos lėmė gerą derlių, o tai užtikrino solidžias pajamas. Be to, nežiūrint barjerų lietuviškiems maisto produktams Rusijoje, pernai Lietuva pasiekė naujas eksporto aukštumas“, – teigė DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pasak analitikės, Lietuvos agroverslo indėlis į Lietuvos ekonomiką sudaro 8,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir – palyginus su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, tai vienas didžiausių rodiklių. Maisto ir gėrimų pramonės dalis BVP struktūroje sudaro 4,6 proc., o žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus dalis – 4 proc. viso šalies BVP (2012 m. duomenimis).

Šiemet žymaus sektoriaus augimo tikėtis sunku.

Statistika patvirtina, kad pernai Lietuvos agroverslo eksportas pasiekė naujas aukštumas – bendros maisto sektoriaus eksporto apimtys pasiekė 16,2 mlrd. litų ir buvo 11 proc. didesnės palyginti su 2012 metais. Lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtis pernai siekė 10,4 mlrd. litų – 7,2 proc. daugiau nei užpernai.

Tačiau analitikė pabrėžė, kad šiemet žymaus sektoriaus augimo tikėtis sunku vien dėl aukštos palyginamosios bazės – tai reiškia, kad kelerius metus iš eilės agroverslo sektoriaus rodikliams augant rekordiniu tempu, vėl juos pagerinti bus itin sunku, todėl reikėtų ruoštis nuosaikesniam scenarijui.

Be to, pasaulio rinkose šiemet prognozuojamos žemesnės palyginti su 2013-aisias žemės ūkio produkcijos žaliavų kainos, nėra visiškai aiški situacija dėl pieno produktų eksporto į Rusiją, o taip pat – kaip pavyks suvaldyti afrikinio kiaulių maro rizikos pasekmes.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Paršiukai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Paršiukai

„Tai geras pavyzdys, kaip netikėtai gali pasikeisti ką tik puikiai atrodžiusi situacija ir kokią grandininę reakciją tai sukelia visai vertės grandinei – pradedant nuo gyvulių augintojų, perdirbėjų bei eksportuotojų ir baigiant valstybės biudžetu. Akivaizdu, kad tokiai verslo rizikai reikia ruoštis iš anksto glaudžiau bendradarbiaujant valstybei ir visoms agroverslo grandims,“ – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Siekiant užtikrinti tvarų ir konkurencingą augimą Lietuvos žemdirbiai turėtų daugiau dėmesio skirti veiklos efektyvumo ir našumo didinimui. Pavyzdžiui, po ekonominio sunkmečio 2010-2011 metais našumo rodikliai žemės ūkyje augo dviženkliais skaičiais per metus, tačiau pernai augimas prislopo iki 5,6 procento. Pagal našumo rodiklius (sukurtą pridėtinę vertę vienam užimtajam sektoriuje) Lietuva lenkia tik Lenkiją ir Bulgariją ir kone tris kartus atsilieka nuo euro zonos vidurkio. Palyginti su kitomis ES šalimis, maisto pramonės našumas yra geresnis, tačiau vis dar dvigubai atsilieka nuo Suomijos ir tris kartus nuo Norvegijos ir Nyderlandų atitinkamų rodiklių.

Pasak DNB analitikės, didinti našumo rodiklius žemės ūkio sektoriui padeda ES parama, tačiau siekiant būti konkurencingiems užsienio rinkose, žemdirbiai ir maisto pramonė turi daugiau investuoti ir savų lėšų. Be to, žemdirbiai dar nėra išsėmę visų kooperacijos galimybių – pavyzdžiui, dažnai ūkininkas investuoja į brangų javų kombainą, tačiau sezono metu naudoja jį kelias savaites, kai galėtų kooperuotis su kaimyniniais ūkiais.

Didžiausia Lietuvos agroverslo sektoriaus eksporto rinka ir toliau išliko Europos Sąjunga, į kurią pernai buvo eksportuota du trečdaliai visos lietuviškos kilmės agroverslo produkcijos. Į Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis eksportuota 12,7 proc. agroverslo produkcijos. Tarp atskirų valstybių pernai pirmavo Latvija, toliau sekė Rusija, Vokietija ir Lenkija.

Nors Lietuva tradiciškai laikoma gyvulininkystei palankesne šalimi, žemės ūkio sektoriaus struktūroje žemdirbystė ir toliau išlaiko lyderės pozicijas – pernai žemdirbystės „svoris“ sektoriaus struktūroje sudarė 62 proc., o gyvulininkystei teko 38 proc. Tiesa, per metus gyvulinkystės dalis struktūroje išaugo 3 procentiniais punktais.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką