Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Žemės ūkio produktų perdirbėjams – galimybė modernizuotis

Baigėsi paraiškų surinkimas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ gauti.
Aitrusis pušynbaravykis
Grybas / Shutterstock nuotr.

Šiais metais paraiškos buvo priimamos nuo gegužės 13 d. iki liepos 26 d. Per visą laikotarpį surinkta 18 paraiškų, kuriose prašoma pinigų suma siekė 15 741 191 litų.

Paramos nauda nekelia abejonių

Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Projektų vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Saulės Važgauskaitės, pareiškėjai daugiausia paramos prašė norėdami įsigyti naujos ir modernesnės įrangos bei įvairaus pobūdžio statybų darbams atlikti.

„Aktyviausi per šių metų gegužės 13 d. – liepos 26 d. laikotarpį buvo pareiškėjai iš Kėdainių rajono (iš viso pateikė 3 paraiškas). Nuo šio krašto nedaug atsiliko Vilniaus bei Šakių rajono pareiškėjai, kurie pateikė po dvi paraiškas“, – pasakojo S. Važgauskaitė.

Pagal subsektorių „Vaisių, uogų, daržovių ir grybų perdirbimas ir rinkodara“ pateiktos 9 paraiškos. Pagal subsektorių „Mėsos perdirbimas ir rinkodara“– 4. Pagal subsektorių „Pieno perdirbimas ir rinkodara“ – 5 paraiškos. Pagal subsektorių „Kitų sutarties dėl ES steigimo I priede išvardytų produktų perdirbimas ir (ar) rinkodara“ (toliau – kiti) paraiškų negauta. Anot S. Važgauskienės, parama pasinaudojusiems pareiškėjams atsiveria galimybės padidinti įmonės konkurencingumą, modernizuoti savo veiklą, įdiegti naujausias technologijas ir inovacijas bei sukurti didesnės pridėtinės vertės produktus.

Svarbiausia – atitikti kriterijus

Paramos pagal KPP priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ galėjo kreiptis labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, perdirbančios žemės ūkio produktus ir (ar) užsiimančios žemės ūkio produktų rinkodara ne trumpiau kaip 2 finansinius metus iki paramos paraiškos pateikimo. Taip pat įmonės, turinčios mažiau kaip 750 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta mažesnė kaip 690 560 000 Lt, perdirbančios žemės ūkio produktus ir (ar) užsiimančios žemės ūkio produktų rinkodara ne trumpiau kaip 2 finansinius metus iki paramos paraiškos pateikimo. Paramos galėjo siekti ir kooperatyvai, iki paraiškos pateikimo pripažinti žemės ūkio kooperatyvais bei atitinkantys labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms keliamus reikalavimus.

Paramos siekę juridiniai asmenys privalėjo atitikti visus priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatytus tinkamumo kriterijus. NMA specialistė Saulė Važgauskaitė pabrėžė, kad pareiškėjui neatitikus bent vieno tinkamumo kriterijaus, parama jam negali būti skiriama.

„Pareiškėjas įsipareigojo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį. Jis privalėjo neturėti įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondui. Be to, pareiškėjas privalėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus ir kt.“, – bendro pobūdžio reikalavimus vardijo S. Važgauskaitė.

Specialistė pridūrė, kad svarbiu tinkamumo kriterijumi reikėtų įvardyti tai, jog pajamos iš žemės ūkio produktų perdirbimo ar rinkodaros dvejus finansinius metus iki paramos paraiškos pateikimo turėjo sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų įmonės pajamų (šis kriterijus nebuvo taikomas kooperatyvams, kurie iki paramos paraiškos pateikimo yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvais).

Pareiškėjas per vieną paramos paraiškų rinkimo etapą galėjo pateikti vieną projektą pagal vieną prioritetinį sektorių.

Padengiama 40 proc. išlaidų

„Įprastu atveju pagal šią priemonę yra finansuojama iki 40 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Įmonėms, kuriose dirba mažiau kaip 750 darbuotojų arba kurių metinė apyvarta yra mažesnė kaip 690 560 tūkst. litų, finansuojama iki 20 proc. patirtų išlaidų“, – pasakojo S. Važgauskaitė.

Paramos gavėjai įsipareigojo apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo paramos sutarties pasirašymo.

Taip pat pareiškėjai be rašytinio NMA sutikimo įsipareigojo nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų (vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio produktų perdirbimo ir (arba) rinkodaros veiklą), neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo datos.

Pažangios ir efektyvios technologijos

Paramą pagal priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ gavusios bendrovės „Arimex“ direktorius Audrius Janiūnas pasakojo, kad įmonė jau 18 metų specializuojasi riešutų ir džiovintų vaisių tiekime ir perdirbime, todėl vieną pagrindinių tinkamumo kriterijų – ne mažiau kaip 50 proc. pajamų gauti iš žemės ūkio produkcijos perdirbimo – atitiko be jokių sunkumų.

„Ši priemonė geriausiai atitiko įmonės specifiką. Teikdama paraišką įmonė planavo naujo gamybinio cecho įrengimą bei naujos perdirbimo įrangos įsigijimą. Bendra planuojama investicija į gamybos modernizavimą viršijo 10 mln. litų, todėl parama leido įmonei įsigyti pažangiausias ir efektyviausias technologijas, užtikrinančias produkto kokybę bei maisto saugą“, – pabrėžė A. Janiūnas.

Įsigijusi modernią ir našią įrangą bei įrengusi naują gamybos cechą, įmonė ne tik užtikrino greitą užsakymų vykdymą, bet ir leido įdiegti BRC (British Retail Concorcium) maisto saugos standartą. Šiuo metu bendrovė yra vienintelė BRC sertifikuota riešutų ir džiovintų vaisių tiekėja Pabaltijyje. Standarto diegimas žymiai padidino įmonės konkurencingumą Skandinavijos rinkoje ir leido pasirašyti tiekimo sutartis su didžiausiais Skandinavijos prekybos tinklais.

„Pagal projektą bendrovė įsigijo modernių gamybos linijų. Įsigyta riešutų sūdymo ir skrudinimo linija leido pasiūlyti vartotojams naujų kepintų aukštos kokybės produktų. Modernioje mišinių gamybos linijoje per pamainą galime pagaminti iki 12 tonų kokybiškų tinkamai sumaišytų mišinių. Įsigyti metalo detektoriai užtikrina, kad vartotojams bus patiekti saugūs produktai“, – tiesioginę paramos naudą paminėjo A. Janiūnas.

Gaudama paramą įmonė įsipareigojo penkerius metus nekeisti veiklos pobūdžio. Anot A. Janiūno, vystant veiklą daugiau kaip 18 metų, šis įsipareigojimas niekaip neturėjo įtakos ateities planams. Taip pat pagal projektą įmonė turėjo 60 proc. padidinti apyvartą, ką padaryti taip pat pavyko.

Per visą laikotarpį priemonei „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ įgyvendinti jau išmokėta beveik 60 milijonų litų paramos.

Pagal KPP priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmąją veiklos sritį numatytas papildomas paraiškų paramai gauti rinkimo etapas. Paraiškos bus renkamos nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

kpf zenklas sumazintas
kpf zenklas sumazintas

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
Užsisakykite 15min naujienlaiškius