15min be reklamos
2022 11 28, 10:53

ŽŪM pristatė Strateginį planą ūkininkams: laukia naujovės

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) Vilniaus rajono savivaldybėje vykusiame susitikime su žemdirbiais pristatė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (Strateginis planas). Strateginį planą aptarė viceministras Egidijus Giedraitis ir ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiomas Volkovas. Susitikime dalyvavo Vilniaus rajono ūkininkai ir įvairių seniūnijų, ūkininkų organizacijų atstovai.
Konferencija „Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas“
Konferencija „Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas“

Laukia pirmasis posėdis kitų metų taisyklėms aptarti

Susitikimą pradėjęs vyriausiasis patarėjas A.Volkovas pažymėjo, kad lapkričio pabaigoje planuojami pirmieji taisyklių projektų aptarimai. Tikėtina, kad jie vyks dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, valdymo reikalavimų naujuoju laikotarpiu.

A.Volkovas taip pat priminė, kad šis rezultatas, kai pagaliau galima teikti taisykles ir laukti kitų metų Strateginio plano starto, pasiektas po ilgų derybų, susitikimų ir planavimo su Europos Komisija (EK) bei socialiniais partneriais.

Konferencija „Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas“
Konferencija „Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas“

Svarbu prisiminti, kad Strateginis planas rengtas nuo pat 2018 metų pabaigos. Tuo metu buvo pateiktas strateginių planų reglamento pasiūlymas, pagal kurį numatytos gairės, kaip turi būti rengiami strateginiai planai. Tačiau 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa vėlavo, todėl dėlioti prioritetus ir priemones, neturint lėšų, buvo gana sudėtinga.

„Viskas prasidėjo nuo situacijos analizės, aptariant ekonomines, socialines, aplinkos problemas Lietuvos žemės ūkyje ir kaime, sisteminant ir teikiant EK tinkamą informaciją, nurodant patikimus mokslinius ir statistinius šaltinius. Buvo organizuojamos darbo grupės, daromos teminės diskusijos su socialiniais partneriais. Europos Sąjungos (ES) bendroji žemės ūkio politika 2023–2027 m. apima devynis konkrečius tikslus, kurių vienaip ar kitaip valstybės narės turi siekti. Būtent šie tikslai kartu su nacionaliniais prioritetais buvo pagrindas Strateginio plano intervencijos logikos kūrimui, rezultatų siekimui“, – kalbėjo A.Volkovas.

Suformuluoti pagrindiniai poreikiai

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos iškelti tikslai, prioritetai ir poreikiai įvairiapusiškai apimą visą tvarų vystymąsi. „Pagrindiniu prioritetu laikome apsirūpinimą maistu, konkurencingų ir perspektyvių ūkių plėtrą, todėl būtent šiam tikslui skiriame beveik pusę visam 2023–2027 m. laikotarpiui numatytų lėšų. Be to, atsižvelgiant į privalomuosius įsipareigojimus, numatytus strateginių planų reglamente, bei vertinant aplinkos būklę žemės ūkio kontekste, apie 30 proc. visų lėšų skiriama aplinkosaugai, dirvos būklės gerinimui, oro taršos mažinimui.

Žinoma, reikia nepamiršti ir socialinės dimensijos, turinčios svarbų vaidmenį Bendrosios žemės ūkio politikos ir kaimo kontekste, nes turime kartų kaitos problemą – sensta ir tuštėja kaimai, o smulkieji žemės ūkio subjektai yra sunkioje finansinėje padėtyje, todėl šioms problemoms spręsti buvo skirta per 20 proc. viso finansavimo“, – aiškino vyriausiasis patarėjas.

Artiomas Volkovas konferencijoje „Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas“
Artiomas Volkovas konferencijoje „Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas“

A.Volkovas detaliai pristatė ir privalomus reikalavimus pagal strateginių planų reglamentą.

„Nors maksimaliai ir siekėme nacionalinių tikslų, ir dėliojome finansavimą pagal Lietuvai svarbiausius prioritetus, turėjome laikytis būtinų sąlygų skirstant lėšas, t. y. ne mažiau kaip 25 proc. tiesioginių išmokų lėšų skirti ekoschemoms (papildomoms išmokoms, susijusioms su aplinkos būklės gerinimu) bei ne mažiau kaip 35 proc. kaimo plėtros lėšų – su aplinka susijusiomis priemonėmis. Taip Europos Komisija „netiesiogiai“ ragino visas šalis nares eiti Žaliojo kurso link.

Taip pat atsirado finansinio įsipareigojimo naujovė dėl jaunųjų ūkininkų, – Europos Komisija privalomai numato jauniesiems ūkininkams skirti 3 proc. lėšų, skaičiuojant nuo tiesioginių išmokų voko, tačiau šias lėšas galima naudoti ir pagal kaimo plėtros priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Lietuvos atveju turėjome skirti ne mažiau kaip 90 milijonų jauniesiems ūkininkams, tačiau, siekdami didesnio proveržio pritraukiant jaunimą užsiimti žemės ūkio veikla, skiriame net 165 mln. Eur“, – kalbėjo jis.

Judama modernizacijos link

A.Volkovas pabrėžė, kad ypatingas dėmesys skiriamas investicijoms į žemės ūkio valdas, gyvūnų gerovę.

„Nepaisant to, kad vidutinė metinė parama kaimo plėtrai mažėja daugiau nei 20 proc., valdų modernizavimas – prioritetinės priemonės, kuriant tvarų ir konkurencingą žemės ūkį. Visoms priemonėms, susijusioms su investicijomis į žemės ūkio valdas (įskaitant tvarias investicijas), bioekonomikos verslus, perdirbimą, melioracijos sistemas, smulkių ir vidutinių ūkių kokybinę plėtrą, yra numatyta beveik pusė milijardo eurų, t. y. 40 proc. visų kaimo plėtrai skirtų lėšų.

Be to, ne ką mažiau svarbi naujovė sietina su gyvūnų gerovės standartų laikymusi. Tam tikslui numatyta ekoschema su atskiromis veiklomis, pagal kurias būtų skiriamos išmokos ūkininkams, užtikrinantiems geresnes, modernesnes, visuomenės lūkesčius atitinkančias sąlygas laikomiems ūkio gyvuliams (kiaulėms, vištoms, kalakutams bei galvijams)“, – konferencijos metu sakė ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas A.Volkovas.

Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio Ministerija
Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio Ministerija
Specialusis projektas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką