P.Samardžiskis tapo pirmuoju šios vasaros Vilniaus „Lietuvos ryto” klubo pirkiniu.
P.Samardžiskio tėvas Bobanas buvo ryški Makedonijos krepšinio žvaigždė. Tiesa, savo žaidimo stiliumi naujasis „Lietuvos ryto“ žaidėjas jo neprimena.
„Mes visiškai skirtingi. Nors tėvas irgi labai aukštas, jis buvo snaiperis. Tais laikais, kai Lietuva priklausė Sovietų Sąjungai, Makedonija buvo Jugoslavijos dalis. Tėvas žaidė auksiniais Skopjės „Radnički” klubo laikais. Ši komanda Makedonijos krepšinio istorijoje – lyg „Žalgiris” Lietuvoje.
Kai Makedonija atsiskyrė nuo Jugoslavijos, mūsų šalies lyga akivaizdžiai susilpnėjo, ir tėvas jau neturėjo tokių galimybių. Tačiau jis tikrai buvo labai garsus tais laikais žaidėjas“, – pasakojo P.Samardžiskis.
Kalbėdamas apie savo žaidimo stilių, makedonas pabrėžė mėgstantis varžytis vienas prieš vieną. P.Samardžiskis taip pat patvirtino, kad vaikystėje jam teko rungtyniauti net kaip įžaidėjui, nes treneriai iš jo tikėjosi padaryti antrą Tonį Kukočą.
„Mėgstu žaisti kaip tikras „centras”. Galiu pataikyti ir iš toliau, bet labiau mėgstu žaisti vienas prieš vieną po krepšiu. Mėgstu naudotis savo metimu kabliu. Mano tėvas buvo aistringas Tonio Kukočo sirgalius. Mano kūno struktūra jaunystėje priminė garsųjį kroatą – visada buvau aukštas, tačiau labai lieknas. Pirmasis mano treneris ir tėvas norėjo, kad išmokčiau gerai valdyti kamuolį. Todėl jie mane vaikystėje kartais vertė rungtynėse būti įžaidėju. Tikriausiai tuomet buvau aukščiausias pasaulyje įžaidėjas! (Juokiasi) Po to ne vienus metus žaidžiau „ketvirtu numeriu”.
Dabar tuo tik džiaugiuosi, nes mano karjerai tokia patirtis tikrai labai praverčia. Nors esu tipiškas „centras”, turiu tikrai neprastus krepšinio abėcėlės ir technikos pagrindus. Šiuolaikiniame krepšinyje aukštaūgiams labai svarbu mokėti gerai valdyti kamuolį. Manau, kad turiu gerą techniką ir gerai valdau kamuolį“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo P.Samardžiskis.
